Paieška
  • Paieška
  • Mano Siužetinės Lentos
https://www.storyboardthat.com/lt/lesson-plans/senovės-kinija
Senovės Kinijos Veikla ir Pamokų Planai

Senovės Kinija vadinama vienu iš pasaulio civilizacijos lopšių. Kinija turi ilgiausią ištisinę istoriją pasaulyje, turėdama daugiau nei 3500 metų rašytinę istoriją! Senovės Kinijoje galima pritaikyti daugybę viršūnių: joje yra aukščiausi kalnai! Ilgiausios upės! Didžiausia plynaukštė! Ilgiausia siena! Kai kurios ankstyviausios pasaulio imperijos. Šiame mokytojų vadove mokant apie senąsias civilizacijas naudojamas populiarus GRAPES akronimas ir pagrindinis dėmesys skiriamas Senovės Kinijos geografijai, religijai, pasiekimams, politikai, ekonomikai ir socialinei struktūrai.



Senovės Kinija studentų veikla



Vykdydami šio pamokų plano užduotis, mokiniai parodys, ką sužinojo apie Senovės Kiniją. Jie susipažins su Senovės Kinijos aplinka, ištekliais, technologijomis, religija ir kultūra ir galės parodyti savo žinias raštu ir iliustracijomis.


Esminiai klausimai senovės Kinijai

  1. Kur yra Senovės Kinija ir kaip jos geografija paveikė jos kultūros ir technologijų raidą?
  2. Kokia buvo Senovės Kinijos religija ir kokios buvo jos savybės?
  3. Kokie buvo pagrindiniai Senovės Kinijos pasiekimai mene, architektūroje, technologijose, filosofijoje ir moksle?
  4. Kokios buvo skirtingos Senovės Kinijos vyriausybės ir kokie buvo jų bruožai?
  5. Kokie buvo svarbūs darbai ir didžiausia įtaka Senovės Kinijos ekonomikai?
  6. Kokia buvo senovės Kinijos socialinė struktūra? Kokie buvo vyrų, moterų ir vaikų vaidmenys? Kaip pavergti žmonės paveikė visuomenę ir ekonomiką?

G: Geografija

China is a large country located in eastern Asia and it is home to the world's oldest continuous civilization. China is divided into two main regions: Outer China to the west and Inner China to the east. Outer China contains the Himalayan Mountain Range to the south and east, which has the highest mountain in the world, Mount Everest. North of the Himalayas is the Tibetan Plateau which is the largest plateau in the world and nicknamed the "roof of the world". It is extremely cold and snowy. To the north and east of the Tibetan plateau are the Northwestern deserts: the Taklimakan Desert, the Turfan Depression, and the Gobi Desert which have extreme temperatures of heat and cold as well as sandstorms. The Northeastern Plain lies to the east of the Gobi Desert and is very cold and dry land of low hills, plains and prairie grass. Because Outer China contained harsh environments of extreme cold and heat along with the impassable Himalayas, most of ancient China's earliest peoples were located in Inner China around the two main rivers: Huang He (Yellow) in the north and Chang Jiang (Yangtze) in the south.

People who lived in Outer China were not able to farm as easily. On the Tibetan Plateau, herders raised livestock such as yaks which would provide meat, milk, and wool. In the Northwestern Deserts, some settled in oases which are places in a desert where water can be found. Here they would build homes out of mud, grow cotton and maize, and herd sheep. The Northeastern Plain was dry and cold but the prairie grasses allowed settlers to herd sheep, goats, cattle and horses. These people were nomadic with temporary tent homes that could be moved when food was scarce.

The climate and rivers of Inner China supported more permanent settlements. The Huang He runs through the North China Plain which is a flat grassland in Inner China. It is called the "Land of the Yellow Earth" because of the yellow silt that is carried from the Gobi Desert by winds all the way to the Huang He giving it its name "Yellow River". One of the longest rivers in the world, the Huang He floods often, creating fertile soil in the North China Plain for growing crops such as wheat and millet and for raising livestock like cattle, sheep, oxen, pigs and chickens. However, the flooding can be extreme and can cause much devastation which is why the Huang He is also nicknamed "China's Sorrow". The Chang Jiang or Yangtze River is even longer than the Huang He which is why its name means "Long River." The Chang Jiang Basins that surround the river are warm, wet and good for growing rice which they began growing as early as 10,000 BCE! The Yangtze also has many tributaries which made it useful for travel and transporting goods.

R: Religija

Trys pagrindinės Senovės Kinijos religijos ar filosofijos vadinamos „trimis ramsčiais“ arba trimis būdais.

Taoizmą arba daoizmą įkūrė Laozi ( Lao Tzu ) Džou dinastijos laikais apie 500-uosius metus prieš mūsų erą. Laozi buvo filosofas, savo įsitikinimus parašęs knygoje „Tao Te Ching“. Žodis „Tao“ reiškia „kelią“, daoizmas mokė, kad žmonės laimę ir ramybę įgijo gyvendami harmonijoje su gamta. Taoizmas teigia, kad egzistuoja dvi gamtos pusės - „Yin“ ir „Yang“ ir kad jos turi būti subalansuotos, kad būtų taika.

Konfucianizmas buvo paremtas Kongfuxi ( Konfucijaus ), gimusio 551 m. Konfucianizmas buvo filosofija, kurios tikslas buvo sukurti teisingesnę ir taikesnę visuomenę. Konfucijus mokė apie tai, kaip svarbu elgtis pagarbiai ir sąžiningai su kitais. Kol Konfucijus nerašė savo mokymų, kiti parašė ir daugelis jo citatų yra žinomi posakiai šiandien. Pavyzdžiui: „Niekada nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad jie tau darytų“. Konfucianizmas giliai paveikė Kinijos vyriausybę ir kultūrą senovėje ir tebeturi ją iki šiol.

Budizmas yra viena iš trijų pagrindinių religijų Kinijoje. Jis atkeliavo iš Indijos, kurią įkūrė Siddhartha Gautama arba Buda, gyvenęs nuo 563 m. Buda buvo induistų kunigaikštis, kuris atsisakė savo turto siekdamas nušvitimo. Budizmas orientuotas į kančios, karmos, gimimo ir atgimimo supratimą ir pašalinimą. Tai ketvirta pagal dydį religija pasaulyje.

Šios senovės kinų filosofijos kertinis akmuo yra sūnaus pamaldumas , o tai reiškia pagarbos savo tėvams, vyresniesiems ir protėviams dorybę. Jie tikėjo protėvių garbinimu, dangumi ir teisingo gyvenimo svarba įtikti dievams. Šios religijos buvo filosofijos, darančios įtaką ne tik žmonių gyvenimui, bet ir socialinei hierarchijai, vyriausybei, mokslui ir menams.

A: Pasiekimai

Senovės kinai sukūrė vieną pirmųjų pasaulyje rašymo sistemų, naudodama logografus ar kiniškus simbolius žodžiams reprezentuoti. Jie propagavo tris tobulybes : kaligrafiją (meninį rašymą), poeziją ir tapybą. Menas ir rašymas Senovės Kinijoje buvo labai svarbūs ir reikalavo ilgametės praktikos bei disciplinos.

Senovės Kinijos amatininkai, be rašymo ir tapybos, sukūrė gražius meno kūrinius iš akmens, keramikos, porceliano ir žalio nefrito, kuris buvo laikomas laimingu akmeniu. Jie taip pat dirbo su bronza, o vėliau ir geležimi, kurdami indus, statulas ir ginklus. Senovės kinai pastatė gražius medinius karkasinius namus su keraminių čerpių stogais, taip pat masyvias šventyklas ir rūmus.

Kitas senovės Kinijos inžinerijos laimėjimas buvo Didžioji siena. Didžioji siena yra 5500 mylių ilgio siena, pastatyta etapais per Kinijos istoriją, siekiant apsaugoti ją nuo įsibrovėlių, pavyzdžiui, šiaurės mongolų. Statybos prasidėjo VII amžiuje prieš mūsų erą, Ču valstijoje ir tęsėsi iki 1878 metų Čingų dinastijoje. Didžioji dalis to, kas liko šiandien, buvo pastatyta Mingo dinastijos laikais maždaug prieš 600 metų. Infrastruktūra buvo nepaprastai svarbi kelionėms, prekybai ir upių kontrolei. Šilko kelias - 4000 mylių prekybos kelių iš Kinijos į Vidurinius Rytus į Europą tinklas - leido keistis prekėmis, kultūromis, religijomis ir idėjomis. Huang He ir Chang Jiang miestą supanti žemė buvo turtinga ūkininkauti, o senovės kinai padarė didelę pažangą žemės ūkio ir drėkinimo srityse. Jie statė kanalų, užtvankų ir užtvankų hidrotechnikos sistemas. Kinijos Didysis kanalas yra ilgiausias kanalas pasaulyje, kurio ilgis yra 1100 mylių ir pastatytas 468 m. Pr. M.

Senovės Kinijai taip pat priskiriami pagrindiniai išradimai, kuriuos naudojame iki šiol: popierius, šilkas, skėčiai, abakas, karutis, aitvarai, porcelianas ir lakas. Šilkas buvo naudojamas drabužiams, taip pat porcelianui. Puiki keramikos forma buvo turtingų vertinama ir tūkstančius metų prekiavo su kitomis šalimis. Senovės kinai sukūrė kompasą, pagamintą iš kalkakmenio, kuris naudoja magnetinę žemės trauką, kad visada nukreiptų į šiaurę. „Ban Liang“ moneta buvo pirmasis standartizuotas valiutos vienetas Senovės Kinijoje, įsteigtas valdant pirmajam Kinijos imperatoriui Qin Shi Huangdi. Popieriniai pinigai buvo sukurti Tango dinastijos laikais VII a. Jie taip pat padarė didelę pažangą medicininės priežiūros srityje, naudodami vaistažoles ir akupunktūrą. Senovės Kinija žengė į priekį karinės taktikos ir ginkluotės srityje, sukurdama ietis, durklus, bronzos, vėliau geležies kardus, vežimus ir pirmą kartą paraką naudodama fejerverkuose ir patrankose.

P: Politika

Valdovai perleisdavo savo valdžią šeimos nariui, dažniausiai vyriausiam sūnui. Tada šios šeimos valdytų daugelį metų, sukurdamos laikotarpį, vadinamą dinastija . Kai valdžią paimdavo nauja šeima, prasidės nauja dinastija. Karalius arba imperatorius turėjo absoliučią valdžią. Jo žodis buvo laikomas šventu, nes kinai tikėjo, kad imperatoriams teisę valdyti suteikia „dangaus mandatas“. Tai reiškė, kad jie tikėjo, kad dievai palaimino imperatorių, kad jis valdytų. Jei dievai nuspręstų, kad valdovas ar dinastijos nariai elgiasi neteisingai, jie juos nubausdavo ir valdovas netektų Dangaus mandato.

Džou sukūrė šią idėją ir pasinaudojo ja pateisindami savo Shang dinastijos nuvertimą. Pirmasis imperatorius, sujungęs visą Kiniją savo valdymu, buvo imperatorius Qin Shi Huangdi 221 m. pr. m. e. Nuo to laiko Kinijoje buvo daugiau nei 500 imperatorių. Drakonas, sėkmės simbolis, buvo siejamas su imperatoriumi ir jo šeima. Imperatoriai galėjo turėti daug žmonų, tačiau tik viena buvo vadinama imperatoriene. Žemiau imperatoriaus buvo vyriausybės darbuotojai ir valstybės tarnautojai, kurių darbas buvo valdyti miestus, rinkti mokesčius ir vykdyti įstatymus. Šias pareigas ėjo vyrai, kurie turėjo išlaikyti egzaminus, kad taptų valdžios pareigūnais, tačiau jie taip pat buvo turtingi žemvaldžiai, priklausę bajorijai.


Didžiosios dinastijos

Xia (2205–1575 m. pr. m. e.) – manoma, kad Xia yra labiau legendinė nei faktinė, ji vis dar laikoma pirmąja dinastija senovės Kinijoje.


Šangas (1570–1045 m. pr. m. e.) – Šangai valdė Huang He supančią vietovę.


Džou (1045–256 m. pr. m. e.) – Džou nuvertė Šangą ir sukūrė Dangaus mandato teoriją, kad pateisintų savo valdymą. Džou buvo ilgiausiai valdanti dinastija.


Činas (221 m. pr. m. e. – 206 m. pr. m. e.) – imperatorius Qin Shi Huangdi pirmasis pasiskelbė imperatoriumi ir užkariavo visą jo vadovaujamą Kiniją. Jis taip pat pradėjo Didžiąją sieną; standartizuota valiuta, svoriai, matai ir raštas; ir pagerinta infrastruktūra tiesiant kelius ir kanalus.


Han (206 m. pr. m. e. – 220 m. e. m. e.) – Hanų dinastija valdė daugiau nei 400 metų, propagavo konfucianizmą ir sukūrė stiprią, organizuotą vyriausybę. Šios dinastijos laikais klestėjo poezija ir literatūra.


Šešios dinastijos (222–581 m. e. m. e.) – daugiau nei 300 metų Kinija nebuvo vieninga valdant vienam imperatoriui, o buvo padalinta.


Sui (589–618 m. e. m. e.) – Po Šešių dinastijų laikotarpio Sui vėl suvienijo Kiniją pagal vieną valdžią. Jų valdymo metu Didžioji siena buvo išplėsta. Tuo metu buvo pastatytas ir Didysis kanalas, ilgiausias kanalas pasaulyje.


Tangas (618–907 m. e. m. e.) – Tangų dinastija buvo žinoma kaip taikos ir klestėjimo laikotarpis, pramintas „senovės Kinijos aukso amžiumi“. Šios dinastijos laikais klestėjo menai, literatūra ir technologijų pažanga.


Penkios dinastijos (907–960 m. e. m. e.) – po valstiečių sukilimo Tangų dinastija buvo nuversta ir prasidėjo susiskaldymo laikotarpis.


Song (960–1279 m. CE) – Songų dinastija vėl suvienijo visą Kiniją vienai valdžiai. Tuo metu buvo daug mokslo ir technologijų pažangos, dėl kurių buvo išrastas parakas ir kompasas.


Juanas (1279–1368 m. e. m. e.) – Songų dinastija buvo nugalėta mongolų po ilgo ir mirtino karo. Mongolų lyderis buvo pavadintas Kublai Khanu ir įkūrė Juanių dinastiją.


Mingas (1368-1644 m. e. m. e.) – Mingų dinastija laikoma paskutine iš didžiųjų Kinijos dinastijų. Nuvertę mongolus, jie užbaigė Didžiąją sieną išilgai šiaurės, kad užtikrintų, jog mongolai daugiau nesiveržtų. Taip pat buvo pastatytas Uždraustasis miestas – didžiuliai imperatoriui pastatyti rūmai ir kompleksas.


E: ekonomika

Senovės Kinijos ekonomika daugiausia buvo agrarinė, tai reiškia, kad dauguma žmonių ūkininkavo. Huang He ir Chang Jiang upes supanti žemė buvo derlinga auginant tokias kultūras kaip kviečiai, soros, ryžiai, vaisiai ir daržovės bei auginant gyvulius. Amatininkai ir amatininkai dirbo su keramika, porcelianu, metalais, pavyzdžiui, bronza, o vėliau ir geležimi, gamindami indus, skulptūras ir ginklus. Jie taip pat gamino pelningas prekes, tokias kaip popierius ir šilkas, kurias tada pardavinėjo prekybininkai ir prekybininkai. Kinija sukūrė standartizuotą valiutos formą, vadinamą „Ban Liang“ moneta, vadovaujama pirmojo imperatoriaus Ši Huangdi 210 m. Pr. M. E. Pirmieji žinomi popieriniai pinigai buvo išrasti Song dinastijoje, valdžiusioje 960-1279 m. Pr. M. E.

S: socialinė struktūra

Senovės Kinija turėjo griežtą socialinę hierarchiją. Tai buvo labai patriarchalinė visuomenė, o tai reiškia, kad vyrai turėjo didžiąją galią, o moterys buvo pavaldžios. Moterys dažnai ištekėdavo sutvarkytose vedybose, kurias sudarydavo piršlys. Nuo gyvenimo tėvo namuose jie gyveno kartu su vyru ir neturėjo teisės turėti nuosavybės. Vaikai vyrai buvo vertinami kaip vertingesni už moteris, ir tai buvo tragiška praktika, kad kartais kūdikių moterys palikdavo mirti, jei jų šeimos nenorėdavo. Senovės kinai taip pat praktikavo sūnaus pamaldumą, tai reiškia, kad jie labai gerbė savo vyresniuosius už jų patirtį ir išmintį.

Senovės Kinijos hierarchija imperatorių ir jo šeimą iškėlė į viršų, o paskui - bajorai. Bajorai buvo armijos nariai, vyriausybės pareigūnai, mokslininkai ir turtingi dvarininkai. Žinios ir akademiniai užsiėmimai buvo labai gerbiami. Bajorai gyveno prabangiai ir mėgavosi tokiomis pramogomis kaip medžioklė. Žemesnėje socialinėje hierarchijoje buvo valstiečiai, kurie buvo ūkininkai, amatininkai ir amatininkai, pirkliai ir prekybininkai. Amatininkai buvo bronzos darbininkai, akmenininkai ar amatininkai, dirbantys funkcionalius ir gražius daiktus iš nefrito, keramikos ar porceliano. Ūkininkai sudarė didžiausią socialinę klasę, tačiau daugeliu atvejų jie neturėjo dirbamos žemės. Žemė priklausė bajorams, o ūkininkai turėjo atiduoti didžiąją dalį savo derliaus, pasilikdami tik tiek, kad galėtų gyventi patys. Prekybininkai ir prekybininkai taip pat buvo gyvybiškai svarbūs visuomenei, tačiau buvo vertinami kaip žemesnioji klasė. Pačioje socialinės hierarchijos apačioje buvo pavergti žmonės, kurie paprastai buvo karo belaisviai. Jie buvo darbininkai, statybininkai ar tarnai ir neturėjo jokių teisių, išskyrus tuos, kuriuos jiems suteikė pavergėjai.



Norėdami gauti daugiau informacijos apie senovės Kiniją ir kitas vidurinių mokyklų socialinių studijų temas, apsilankykite „ Savvas“ ir „ TCi“.


Kaip Išmokyti Senovės Kinijos Pradinių Klasių Mokinius

1

Naudokite Vynuogių Metodą

Norėdami lengviau išmokyti mokinius apie senovės civilizaciją, naudokite VYNUOGŲ metodą. Išstudijuokite žmonių geografiją, religiją, pasiekimus, politiką, ekonomiką ir socialinę struktūrą, kad susidarytumėte visą vaizdą apie gyvenimą ten.

2

Įtraukite Mokinius į Praktinį Mokymąsi

Mokiniai geriausiai mokosi, kai yra visiškai įsitraukę, todėl suskirstykite informaciją į mažas dalis ir leiskite mokiniams kurti modelius, kurie padėtų mokytis. Naudokite vorų žemėlapius, siužetus, plakatus ir kt., kad padėtumėte mokiniams išmokti svarbių sąvokų, susijusių su senovės Kinija.

3

Parodykite Senovės Kinijos Svarbą Šiandien

Kai bandote įtraukti mokinius į istorijos pamoką, padarykite jiems aktualesnę informaciją, parodydami Senovės Kinijos ryšius ir svarbą mūsų šiandieniniam pasauliui. Daugelis mūsų naudojamų išradimų buvo sukurti Senovės Kinijoje, ir tai padarė didelę įtaką pasauliui.

Dažnai užduodami klausimai apie senovės Kiniją

Kodėl svarbu sužinoti apie senovės Kiniją?

Senovės Kinija buvo žinoma kaip civilizacijos lopšys, kuriame prasidėjo daug svarbių naujovių ir išradimų. Turėdama daugiau nei 3500 metų rašytinę istoriją, senovės Kinijos politika ir religija tapo kertiniu civilizacijų akmeniu visame pasaulyje.

Kuo Senovės Kinijos geografija buvo svarbi civilizacijos raidai?

Aukšti kalnai apsunkino ūkininkavimą, o žmonės buvo labiau linkę apsigyventi prie upių ir lygumų, kad galėtų turėti vandens ir auginti derlių. Atšiaurūs Himalajų kalnai išorinėje Kinijoje privertė daugumą naujakurių į vidinę šalies dalį.

Kaip veikė Senovės Kinijos hierarchija?

Šioje patriarchalinėje visuomenėje vyrai buvo svarbesni už moteris. Imperatorius ir jo šeima buvo socialinės hierarchijos viršūnėje, o po jo – prabangiai gyvenę ir žinių siekę didikai. Amatininkai ir amatininkai buvo svarbūs visuomenei, o ūkininkai sudarė didžiausią žmonių sluoksnį. Nors ir svarbūs, pirkliai ir prekybininkai buvo laikomi žemesne klase.

Daugiau tokių pamokų planų ir užsiėmimų rasite mūsų socialinių studijų kategorijoje!
Peržiūrėti Visus Mokytojų Išteklius
*(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
https://www.storyboardthat.com/lt/lesson-plans/senovės-kinija
© 2024 - Clever Prototypes, LLC - Visos teisės saugomos.
„ StoryboardThat “ yra „ Clever Prototypes , LLC “ prekės ženklas, registruotas JAV patentų ir prekių ženklų biure.