Patyčios yra tyčinis, agresyvus elgesys, susijęs su galios ar jėgos disbalansu. Tai gali pasireikšti fizinėmis sąveikomis, tokiomis kaip mušimas ar stumdymas, žodiniai užpuolimai, pvz., pravardžiavimas ar grasinimai, ir patyčios elektroninėje erdvėje, įskaitant skaitmeninių platformų naudojimą siekiant pakenkti kitiems. Socialinės patyčios arba santykių agresija apima kieno nors reputacijos ar santykių pažeidimą. Skirtingai nuo įprastų konfliktų, patyčios kartojasi laikui bėgant ir apima aiškų galios skirtumą tarp patyčios ir aukos.
Tai tebėra svarbi problema viso pasaulio mokyklose. Tai daro įtaką ne tik dalyvaujantiems asmenims, bet ir bendrai mokyklos aplinkai. Norint sukurti saugią ir puoselėjančią edukacinę atmosferą, labai svarbu įgyvendinti veiksmingas kovos su patyčiomis veiklą ir strategijas.
Maždaug vienas iš penkių mokinių kiekvienais metais patiria tam tikru būdu, forma ar forma patyčias (Stop Bullying 2017). Poveikis aukai yra didžiulis, paprastai sukeliantis padidėjusį nerimą, depresiją ir susidomėjimo praradimą. Šis poveikis paprastai tęsiasi paauglystėje ir pilnametystėje. Būtina apie tai kalbėti su savo mokiniais, ypač naudojant vaizdines priemones ir scenarijus. Kurdami „išgalvotus“ scenarijus, mokiniai galės geriau atpažinti ženklus ir poveikį sau ir savo bendraamžiams bei padėti vieni kitiems užimti poziciją.
Patyčios mokykloje gali smarkiai paveikti jos aplinką ir sukelti baimės ir nesaugumo atmosferą. Mokiniai, kurie patiria patyčias, turi didesnę psichikos sveikatos problemų, akademinių problemų ir prastesnės savigarbos riziką. Priešingai, patys priekabiautojai taip pat gali susidurti su ilgalaikėmis socialinėmis ir emocinėmis pasekmėmis. Kovoti su tokio pobūdžio priekabiavimu labai svarbu ne tik dėl atskirų mokinių gerovės, bet ir kuriant teigiamą bei palankią mokymosi atmosferą. Kovodamos su patyčiomis, mokyklos gali sustiprinti mokinių įsitraukimą, pagerinti akademinius rezultatus ir ugdyti bendruomenę, kurioje visi mokiniai jaustųsi saugūs ir gerbiami.
Klasės strategijos yra gyvybiškai svarbios norint užkirsti kelią šiai problemai ir ją veiksmingai spręsti. Vaidmenų pratimai gali būti ypač naudingi, nes mokiniai gali suvaidinti įvairius scenarijus, o tai padeda suprasti emocinį patyčių poveikį ir išmokti konfliktų sprendimo įgūdžių. Interaktyvios diskusijos taip pat gali skatinti empatiją, skatinant mokinius dalytis savo patirtimi ir klausytis kitų. Tokia veikla kaip grupiniai projektai ar kooperaciniai žaidimai gali paskatinti komandinį darbą ir sumažinti priekabiavimo galimybes, stiprindami ryšius tarp mokinių.
Siekdamos toliau kovoti su patyčiomis, mokyklos turi įgyvendinti visapusišką politiką, atspindinčią visišką tokio elgesio netoleravimą. Šioje politikoje turėtų būti aiškiai apibrėžta, kas yra patyčios, apibūdintos pranešimo apie incidentus ir jų sprendimo procedūros bei apibūdintos pasekmės tiems, kurie tyčiojasi iš kitų. Taip pat veiksminga įtraukti visą mokyklos bendruomenę – mokinius, mokytojus, administratorius ir tėvus – kuriant palankią aplinką, kurioje visi būtų įsipareigoję sustabdyti priekabiavimą. Tai gali apimti reguliarius mokymus darbuotojams, informavimo kampanijas studentams ir įtraukimo iniciatyvas, kuriose dalyvauja tėvai ir globėjai.
Žaidimų įtraukimas į mokymo programą, pavyzdžiui, vaidmenų žaidimo scenarijus, kai mokiniai skirtingai reaguoja į patyčias, gali padėti vaikams suprasti savo veiksmų poveikį ir ugdyti empatiją kitiems. Tokios veiklos, pvz., „Gerumo plakatų“ kūrimas kartu, gali sukurti palankią klasėje aplinką, kurioje mokiniai skatinami išreikšti pozityvumą ir atsistoti už save ir kitus.
Pradinių klasių mokiniams skirta veikla gali apimti „Draugystės ratą“, kuriame vaikai dalijasi komplimentais ar teigiamomis savybėmis vieni apie kitus, skatindami pagarbą ir sumažindami neigiamo elgesio tikimybę. Siekdami veiksmingai kovoti su patyčiomis pradinėse mokyklose, pedagogai gali įgyvendinti bendraamžių mentorystės programas, kuriose vyresni mokiniai padeda mokyti jaunesnius apie gerumą ir įtraukumą, taip užkertant kelią bendriems vaikų scenarijams. Dažniausias pradinio amžiaus mokinių patyčių scenarijus apima bendravimą su bendraamžiais, pvz., pravardžiavimą ar pašalinimą žaidimo metu.
Viena geriausių kovos su patyčiomis idėjų yra sukurti „Bičiulių sistemą“, kurioje mokiniai poromis palaiko vienas kitą mokyklos veikloje, užtikrinant, kad niekas nesijaustų izoliuotas ar pažeidžiamas. Pamokos apie priekabiavimus turėtų ne tik atpažinti neigiamą elgesį, bet ir mokyti mokinius konfliktų sprendimo įgūdžių bei būdų, kaip kreiptis pagalbos į patikimus suaugusiuosius.
Tokie žaidimai kaip „Komplimentų žaidimas“, kur mokiniai paeiliui sako ką nors teigiamo apie savo klasės draugus, gali sukurti bendruomeniškumo jausmą ir padėti išvengti priekabiavimo, nes skatina abipusę pagarbą ir supratimą.
Ši veikla vaikams taip pat gali apimti interaktyvius seminarus, kuriuose jie mokosi atpažinti patyčias per siužetus ir diskusijas, suteikia jiems galimybę kalbėti ir palaikyti bendraamžius, kurie gali būti nukreipti.
Prevencinė veikla gali apimti „Pagarbos sienos“ kūrimą, kur mokiniai rašo žinutes apie tai, ką jiems reiškia pagarba, padedant ugdyti mokyklos kultūrą, kuri aktyviai atgraso nuo patyčių.
Vidurinių klasių mokinių veikla gali apimti skaitmeninio pasakojimo projektų kūrimą, kuriuose jie dalijasi asmenine patirtimi arba išgalvotomis istorijomis apie patyčių įveikimą, o tai padeda ugdyti bendraamžių empatiją ir sąmoningumą. Kovos su patyčiomis veikloje vidurinėje mokykloje mokiniai galėtų dalyvauti bendraamžių vadovaujamuose seminaruose, kuriuose jie sužinotų apie patyčių poveikį ir aptartų strategijas, kaip padėti vieni kitiems kuriant teigiamą mokyklos aplinką.
Naudinga veikla yra mokiniai susiplanuoti įvairias mokyklų zonas ir nustatyti, kur gali atsirasti priekabiavimas, tada kartu pasiūlyti sprendimus ar pakeitimus, kad šios vietos būtų saugesnės ir sveikesnės.
Šios idėjos gali apimti visos mokyklos anoniminio pranešimo sistemos įgyvendinimą, leidžiančią mokiniams saugiai pranešti apie priekabiavimo atvejus, nebijant keršto, skatinant aktyvesnį požiūrį į konfliktų sprendimą.
Į pamokų planus turėtų būti įtraukta veikla, kurioje mokiniai mokomi apie įvairius patyčių tipus ir empatijos svarbą, pavyzdžiui, vaidmenų pratimai, kurių metu mokiniai mokosi reaguoti į įvairius scenarijus.
Pamokos gali būti skirtos diskusijoms apie ilgalaikį patyčių poveikį asmenims ir bendruomenėms, padedant mokiniams suprasti, kaip svarbu pagarbiai ir oriai elgtis su kitais.
Šiuose pamokų planuose gali būti skyrius, kuriame mokiniai kuria plakatus ar skaitmeninius pristatymus, kuriuose pabrėžiami kovos su patyčiomis būdai, kuriuos jie gali pristatyti savo bendraamžiams, kad skleistų supratimą ir paskatintų teigiamą elgesį.
Įtraukdami įvairius žaidimus, kovos su patyčiomis veiklą ir išsamius pamokų planus, pedagogai gali sukurti įtraukią mokyklos aplinką, kuri ne tik užkerta kelią patyčioms, bet ir ugdo visų amžiaus grupių mokinių empatiją, gerumą ir supratimą.
Kartu, taikydamos supratimą, strategines intervencijas klasėje ir tvirtą visos mokyklos politiką, mokyklos gali sukurti aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi saugus ir vertinamas, o tai žymiai sumažins priekabiavimo atvejų skaičių ir pagerins bendrą mokymosi patirtį.
Patyčios buvo ilgalaikė problema paauglystės metais, ypač mokykloje. Kalbant apie tai su tėvais, tai gali būti nušluota po kilimėliu arba suvokiama kaip augimo dalis. Tačiau iš pirmų lūpų matome, kokį poveikį tai daro pažeidžiamam jaunimui, ypač kaip švietimo sistemos dalis. Vaikams reikia saugios mokymosi aplinkos, kurioje jie galėtų lavinti bendravimo įgūdžius, nebijodami būti pajuokos.
Paprasčiausiai išsprendus sudėtingą problemą, jos neišspręs per dieną ar vieną pamoką. Tai turėtų būti diskusijų tema per visą vaiko mokymosi patirtį. Aukščiau nurodyta veikla gali būti modifikuojama ir pritaikyta įvairiems vystymosi lygiams. Ši veikla paskatins studentus pabrėžti auką, praktikuoti realistiškus scenarijus ir vizualiai įtraukti studentus į terminiją.
Susisiekite su tėvais reguliariai teikdami atnaujinimus apie klasės iniciatyvas ir dalinkitės ištekliais, padedančiais jiems atpažinti patyčių ženklus namuose. Skatinkite atvirą komunikaciją, kviesdami tėvus dalyvauti diskusijose, seminaruose ar mokyklos renginiuose, skirtuose patyčių prevencijai. Tai stiprina jūsų pastangas prieš patyčias ir kuria palaikančią partnerystę.
Siųskite draugišką kvietimą tėvams į trumpą, interaktyvų seminarą, kur jie sužinos apie patyčias, jų poveikį ir kaip jūsų klasė ją sprendžia. Pasidalinkite sėkmės istorijomis ir leiskite tėvams užduoti klausimus, kad gilintųsi į temą ir įsitrauktų.
Platinkite paprastas, įdomias veiklas ar pokalbių pradininkus, kuriuos šeimos gali naudoti namuose. Skatinkite mokinius aptarti, ką jie išmoko apie patyčias su tėvais, ugdant empatiją ir stiprinant pamokų mokykloje žinias.
Įrengti skelbimų lentą arba skyrių savo klasės naujienlaiškyje su patarimais, infografikais ir naudinga informacija apie patyčias. Nuolat atnaujinkite, kad tėvai visada turėtų prieigą prie naujausios informacijos ir pagalbos priemonių.
Priminkite tėvams, kad vaikai geriausiai mokosi pavyzdžiu. Siūlykite paprastus būdus praktikuoti gerumą ir pagarbų bendravimą namuose, tai sustiprina tai, ką mokiniai mokosi mokykloje, ir padeda kurti teigiamą bendruomenę.
Veiksmingos anti-smurto veiklos apima vaidmenų žaidimus, grupinius projektus, draugiškumo plakatus, draugystės sistemas ir interaktyvius žaidimus, pvz., Gerių žaidimą. Šios veiklos skatina empatiją, komandinį darbą ir sąmoningumą, padedančią mokiniams atpažinti ir pasipriešinti patyčioms.
Mokytojai gali greitai spręsti patyčias iškart įsikišdami, skatindami atviras diskusijas, naudodami vaizdinius aidus ir scenarijus bei remdamiesi draugystės ratas ir draugystės sistemos veiklomis. Nuolatinis stebėjimas ir aiškios pranešimo procedūros taip pat yra svarbios.
Patyčios apima kartotinį, tyčinį agresyvumą su galios disbalansu, o įprastas konfliktas dažniausiai yra vienkartinis nesutarimas be ilgalaikio žalos ar dominuojančios jėgos. Patyčios yra nuolatinės ir žalingos, o konfliktus galima išspręsti per komunikaciją.
Inovatyvios strategijos apima mokinių mentoriavimą, saugių erdvių žemėlapių sudarymą, skaitmeninius pasakojimo projektus, anoniminės pranešimų sistemos ir empatijos ugdymo veiklas, pvz., "Eik myliomis kitų batais". Šios iniciatyvos įtraukia mokinius ir skatina palaikančią aplinką.
Anti-smurto pamokos gerina mokyklos atmosferą, didindamos sąmoningumą, mokydamos empatijos ir konfliktų sprendimo būdų bei skatindamos geranoriškumą. Jos padeda sukurti saugesnę ir įtraukiantį aplinką, kurioje mokiniai jaučiasi vertinami ir įsitraukę.