Senovės Egiptas buvo pirminė didžioji Viduržemio jūros jėga. Prognozuojami kasmetiniai Nilo upės potvyniai sudarė sąlygas žemės ūkiui ir tapo tvaraus maisto šaltiniu žmonėms, kurie gyveno šalia jos. Senovės Egipte buvo dinastiška faraonų, kurie buvo vertinami kaip dieviškosios teokratinės vyriausybės vadovai, paskiriami vadovauti žmonėms, valdžia. Žmonės valstybėje vaidino skirtingus vaidmenis, tokius kaip kunigai ar raštininkai, kurie leido kai kuriems daugiau dėmesio skirti prekybos, meno, religijos ir mokslo plėtrai, o ne vien tik pragyvenimui. Egiptiečiai padarė didelę technologinę pažangą ir ekonominę politiką, kuri padarė jų civilizaciją stiprią. Jie statė rūmus, kapavietes ir kitus didelius pastatus, perkeldami akmenį ant medinių rogių ir rampų. Jie nustatė prekybos kelius sausuma ir jūra, kad galėtų prekiauti gamtos ištekliais, tokiais kaip geležis, molis ir grūdai, ir gamino daiktus, tokius kaip papirusas, tekstilė ir kitos prekės.
Egiptiečiai garbino dievų panteoną ir turėjo turtingą religinį gyvenimą, kuris, jų manymu, tęsėsi ir po mirties. Gyvenimo po mirties garbei buvo padaryta daug gražių meno kūrinių ir puikių inžinerijos žygdarbių. Senovės Egiptas sukūrė labai daug nuostabaus meno, pradedant sienų tapyba, baigiant sarkofagais, baigiant milžiniškomis piramidėmis, tiek dekoravimui, tiek pagerbimui. Sausas dykumos klimatas ir uždari kapai padėjo išsaugoti ankstyvosios civilizacijos artefaktus. Be rašytų istorijų, daug to, ką žinome apie senovės egiptiečius, kyla iš tokių artefaktų.
Šiame užsiėmime planas dėmesys pirmiausia skiriamas skirtingiems Senovės Egipto aspektams (3100 m. Pr. Kr. - 332 m. Pr. Kr.). Be to, tam tikras dėmesys skiriamas Ptolemaic, Romėnų ir Bizantijos laikams. Studentai bus supažindinti su senovės Egipto visuomenės ypatybėmis ir tuo, kas ją pavertė tokia sėkminga.