Šnekamoji anglų kalba gali būti labai sudėtinga. Nors taisyklingos sakinių struktūros ir gramatikos žinojimas yra nepaprastai svarbus, šnekamoji anglų kalba yra tai, kaip kasdien bendrausite su kitais angliškai kalbančiais asmenimis. Jei nesijaučiate pasiruošę vesti pokalbio anglų kalba arba norite daugiau praktikos, parašykite savo dialogą!
Įsivaizduoti dviejų veikėjų pokalbio pavyzdį gali būti sudėtinga nepateikus konteksto ar užuominų. Šnekamoji anglų kalba labai skiriasi nuo anglų kalbos, kurią vartotumėte rašant užduotį, arba nuo anglų kalbos, kurią skaitytumėte knygoje ar naujienų svetainėje. Tačiau paprastai atliekate tuos pačius veiksmus, kai atliekate rašytinę užduotį, kurioje reikia atsakyti į esė klausimą, ir rašytinę užduotį, kurioje prašoma sugalvoti natūraliai skambantį dviejų veikėjų pokalbį. Todėl dialogų rašymo mokymas yra esminis kalbos ugdymo įgūdis. Su pagalba, patarimais ir pamokomis mokiniai gali būti įgalinti įvaldyti dialogų rašymo meną ir tapti užtikrintais komunikatoriais realiose situacijose.
Šiame vadove pateikiamas nuoseklus būdas parašyti įtraukiantį dialogą tarp dviejų veikėjų, įtraukiant įprastas frazes, pavyzdžius ir metodus, kad būtų sukurti autentiški ir prasmingi pokalbiai.
Nepamirškite pritaikyti savo veiklos prie norimo kalbos mokėjimo lygio ir užtikrinti, kad ji atitiktų numatytą dviejų draugų pokalbio tikslą.
Pokalbio pradžios ir pabaigos sakiniai yra gyvybiškai svarbūs įrankiai, padedantys nustatyti dviejų veikėjų diskusijos toną ir kryptį. Jie tarnauja kaip įvadiniai į turiningą minčių ir idėjų mainus. Pavyzdžiui, paprastą mokytojo ir mokinio pokalbį anglų kalba mokytojas gali pradėti atviru klausimu, pavyzdžiui, „Papasakokite apie ką nors įdomaus, ko šiandien išmokote“. Tai paskatina mokinį pasidalinti savo mintimis ir aktyviai dalyvauti. Panašiai ir dviejų naujų draugų pokalbyje šilti pasisveikinimai ir įžanginės frazės, tokios kaip „Malonu susipažinti!“ arba „Kaip iki šiol praėjo jūsų diena?“, skatina svetingą atmosferą, stiprina ryšį ir skatina tolesnį pokalbį. Tačiau gali kilti nesusipratimų, dėl kurių gali kilti painiava ar neteisingas aiškinimas. Tokiais atvejais klausimų žymų naudojimas tampa būtinas norint išsiaiškinti ir išspręsti bet kokius galimus neaiškumus. Pavyzdžiui, galite parašyti dviejų draugų pokalbį naudodami klausimų žymas, pavyzdžiui, „Vis dar nori šįvakar eiti į kiną, ar ne?“, tai padeda užtikrinti abipusį supratimą ir išvengti bet kokio nesusikalbėjimo. Apskritai, įtraukiant įprastas frazes ir klausimų žymas, veikėjų dialogai gali išsivystyti į įtraukius ir prasmingus pokalbius, tyrinėjant įvairius požiūrius ir gerinant bendrą pokalbio patirtį.
Šios rašymo užduotys yra neįkainojamos priemonės, skatinančios veiksmingą bendravimą ir bendradarbiavimą ugdymo aplinkoje tiems, kuriems ši kalba nėra gimtoji. Nesvarbu, ar jos atliekamos individualiai, ar grupėje, šios užduotys suteikia unikalių privalumų tiek mokytojams, tiek mokiniams, nes palengvina kalbos vystymąsi, padeda suprasti charakterio dinamiką ir ugdo gebėjimą kurti prasmingus dialogus. Darbalapiai gali būti skirti individualiam, poriniam ar grupiniam darbui, atsižvelgiant į skirtingus mokymosi pageidavimus ir skatinant mokinių bendradarbiavimą. Individualūs darbalapiai suteikia mokiniams galimybę savarankiškai praktikuoti ir lavinti savo rašymo įgūdžius, leidžiant jiems sutelkti dėmesį į savo idėjas, kūrybinę raišką ir asmeninį augimą kuriant prasmingus dialogus. Porinės užduotys, skirtos daugiau nei vienam asmeniui, suteikia besimokantiesiems galimybę mokytis bendradarbiaujant, keistis idėjomis, požiūriais ir atsiliepimais su partneriu. Rašydami dialogus tarp dviejų draugų, mokiniai gali lavinti savo gebėjimą kurti autentiškus ir atpažįstamus pokalbius, atspindinčius realios draugystės niuansus.
Storyboard That suteikia galimybę kurti vaizdinius scenarijus, kad būtų galima išmokyti natūralesnių pokalbių. Užuot užrašę pokalbį teksto eilutėmis, stenkitės suprasti dialogo kontekstą. Pokalbiuose iškyla daug niuansų, kurie ne visada pasireiškia rašytinėje komunikacijoje, pavyzdžiui, slengas, šnekamosios kalbos išraiškos, įsiterpimai, tiesioginiai atsakymai, pertraukimai ir kita.
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
Atminkite, kad pokalbiai yra daugiau nei vien žodžiai! Yra reakcijų, emocinių pokyčių, veiksmų ir dar daugiau, apie ką reikia pagalvoti kalbant. Taip pat galite pozuoti ir redaguoti veikėjus, todėl, jei reikia, būtinai naudokite veido išraiškas ir rankų judesius.
Įvaldę pagrindinį pokalbį, dar kartą patikrinkite gramatiką, posakius ir žodyną. Ar daugumą dalykų supratote teisingai iš pirmo karto? Jei ne, nieko tokio, tai tiesiog reiškia, kad jums reikia daugiau praktikos. Praktikuodamiesi lengviau įsisavinsite tinkamas asmenukes ir žodyną!
Štai užbaigtas pavyzdys.
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
Maia: Kas negerai, Jin? Atrodai susirūpinęs!
Jin: Na, šį savaitgalį manęs aplankys mano sesuo.
Maja: O! Puiku!
Jin: Ne! Ne, taip nėra! Didžiąją laiko dalį praleidau mokydamasis ir dirbdamas. Nežinau, ką veikti šiame mieste!
Maia: Aš daug ką nuveikiau mieste! Nereikia taip jaudintis.
Džin: Tikrai? Gal gali padėti? Oho, ačiū, Maia!
Maia: Jokių problemų, Jin! Mielai duosiu tau keletą idėjų.
Džinas: Gerai, einam!
Maia: Taigi, ką tavo sesuo mėgsta? Klubus? Barus? Koncertus?
Jin: Eee, muziejai ir architektūra. Galbūt vis dėlto turėčiau tai padaryti pats.
Dar vienas puikus būdas mokiniams praktikuotis rašyti dialogus – derinti tai su veikla, kuri leidžia jiems įvaldyti vietinius papročius. Pavyzdžiui, valgant restorane, apsiperkant, lankantis pas draugą ar dar daugiau, gali būti lūkesčių, prie kurių jie nėra įpratę. Šios veiklos leis mokiniams praktikuotis įvairius scenarijus ir jas galima pritaikyti pagal poreikį bei sudėtingumą!
Pradėkite įsivaizduodami, kas yra veikėjai, ko jie nori ir kur jie yra. Naudokite realistiškus pokalbio pradmenis, parodykite jų emocijas ir leiskite dialogui atskleisti jų asmenybes bei santykius.
Natūralus dialogas naudoja trumpinius, įvairaus ilgio sakinius, neužbaigtas mintis ir gyvenimiškas išraiškas. Jis imituoja tai, kaip žmonės iš tikrųjų kalba, o ne tai, kaip jie rašo esė.
Naudokite trumpas pamokėles apie kabutes ir žymas, pateikite pavyzdžių iš literatūros, o tada paprašykite mokinių parašyti savo pokalbius naudodami užduotis, siužetines lentas ar komiksus.
Pernelyg dažnos problemos yra formalios kalbos vartojimas, nerealistiški pokalbiai, per daug aiškinimo ir tinkamo skyrybos ženklų vartojimo pamiršimas.
Prozoje naudokite kabutes ir kiekvienam kalbėtojui skirkite naują pastraipą. Dramaturgijoje išvardykite veikėjo vardą ir pavardę, o po to – jo eilutes be kabučių.
Taip! Slengas ir idiomos padeda atskleisti veikėjo balsą ir padaryti pokalbį realesnį – tik įsitikinkite, kad reikšmė aiški iš konteksto.
Pabandykite: „Vienas veikėjas turi paslaptį, kuria nenori dalytis, o kitas bando priversti jį kalbėti.“ Geriausiai veikia įtampos ar emocijų kupinos užuominos.
Paprašykite jų susiskirstyti poromis ir suvaidinti scenarijus, trumpus pokalbius siužetinėje lentoje arba parašyti dialogus, pagrįstus kasdienėmis situacijomis, pavyzdžiui, apsipirkimu ar kelio nurodymu.