Daugelis studentų jau gali būti susipažinę su tradiciniu detektyvinės fantastikos formatu, prieš pradėdami skaityti vieną iš jų. Populiarūs televizijos serialai nuolat naudoja šį formatą – nuo pagrindinių detektyvų, turinčių griežtą moralės kodeksą, iki genialaus sprendimo, kuris užbaigia bylą. Daugelis šio žanro entuziastų jo ištakas sieja su Edgaru Alanu Po, o tikrąjį klestėjimą – su seru Artūru Konanu Doiliu ir jo „Šerloko Holmso“ serija. Detektyvinės fantastikos žanrui būdingi konkretūs veikėjai ir temos, jis laikosi tradicinio formato.
Detektyvinės fantastikos žanro populiarumas atėjo kartu su industrializacija: tai yra, kai žmonės pradėjo keltis į didelius miestus ir bendrauti su kitais žmonėmis iš visų visuomenės sluoksnių. Iki šios masinės migracijos į didelius miestus nusikalstamumas nebuvo įprasta žmonių gyvenimo dalis; tačiau, kaip ir bet kuriame dideliame mieste, įsilaužimai, apiplėšimai, plėšimai ir kiti nusikaltimai tapo įprastu reiškiniu. Žmonės buvo ir susižavėję, ir bijojo nusikalstamumo, todėl tai buvo puiki tema pramogoms.
Detektyvo žanras susimaišė su jau nusistovėjusiu gotikos žanru, ir šis susiliejimas sukūrė istorijas, kuriose daugiausia dėmesio buvo skiriama tamsiems elementams, blogoms motyvacijoms ir susirūpinimui dėl netikėto ar genialaus sprendimo.
Ankstyvieji detektyvų veikėjai paprastai buvo profesionalūs privatūs detektyvai; vėlesnėse istorijose detektyvai buvo įvairiausi: nusikaltimo liudininkai, paprasti žmonės, draudimo tyrėjai ir kt. Dauguma detektyvų turi šias savybes:
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
Tikimasi, kad visi detektyvai vadovausis aukštesniu moralės kodeksu, kuris vadovaus jų elgesiui. Paprastai jis ar ji priima sprendimus siekdamas „elgtis teisingai“. Kai kurie šio kodekso aspektai apima:
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
Kai kurios įprastos ir atskleistos temos, būdingos daugumai detektyvinės fantastikos istorijų, yra šios:
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
(Prasidės 2 savaičių nemokama bandomoji versija - kreditinės kortelės nereikia)
Detektyvinės fantastikos žanrą galima suskirstyti į dvi klases: formalųjį (britų) ir kietakojį (amerikiečių). Karštakojė detektyvinė fantastika labiau patraukli amerikiečiams, nes joje derinamas realizmas ir humoras. Karštakojė detektyvinė fantastika pasižymi nesentimentaliomis, šiurkščiomis istorijomis apie smurtą, korupciją ir seksą. Jos yra vaizdingos ir neatsiprašo. Karštakojė detektyvinė istorija paprastai vyksta mieste, o detektyvas susiduria su visuomenės prieštaravimais.
Kai kurie klasikiniai detektyvinės fantastikos pavyzdžiai yra tokių autorių kūriniai kaip Arthur Conan Doyle (Sherlock Holmes serija), Agatha Christie (Hercule Poirot ir Mis Marple serija) ir Raymond Chandler (Philip Marlowe serija). Šie autoriai ir jų kūriniai yra gerai žinomi ir gali būti puikūs žanro pavyzdžiai.
Kad mokymasis apie detektyvinę literatūrą būtų patrauklus ir įdomus, į pamokas galite įtraukti praktinės veiklos ir žaidimų. Pavyzdžiui, galite paprašyti mokinių dirbti grupėse, kad sukurtų savo paslaptingąją istoriją, arba galite sukurti „nusikaltimo vietą“ klasėje, o mokiniai kartu rinktų įkalčius ir išspręstų paslaptį.
Mokydamiesi apie detektyvinę fantastiką, mokiniai gali išsiugdyti įvairius kritinio mąstymo ir analitinius įgūdžius. Jie mokosi atpažinti ir įvertinti įrodymus, analizuoti sudėtingus charakterius ir santykius bei lavinti savo problemų sprendimo ir išskaičiavimo įgūdžius. Kurdami savo paslaptingas istorijas arba analizuodami esamas, mokiniai taip pat lavina savo rašymo ir bendravimo įgūdžius.