Werneris Heisenbergas buvo Vokietijos fizikas, kuris buvo vienas iš svarbiausių kvantavimo mechanikos pradininkų ir laimėjo Nobelio premiją 1932 m. Jo didžiausias indėlis į fiziką buvo "Matrica mechanika" ir neapibrėžtumo principo kūrimas.
1920 m. Gruodžio 5 d. Wierzburge, Vokietijoje, gimė Werneris Heisenbergas. Miuncheno universitete M.Geizenbergas studijavo matematiką ir fiziką. 1923 m. Baigė daktaro disertaciją dėl hidrodinamikos.
Jis sukūrė būdą apibūdinti kvantinę mechaniką naudojant matricas. Jis išsprendė iškeltą problemą, nes Bohro elektronų orbita modelis nesuderino su stebėtomis didesnių atomų spektro linijomis nei vandenilis. Netrukus po to, kai Heisenbergas sukūrė savo metodiką kvantinės mechanikos aprašymui, Erwinas Schrödingeris sukūrė kitą metodą, vadinamą bangų mechanika. Tuo metu šis metodas buvo pirmenybė tarp fizikų.
1927 m. Heisenbergas, o Kopenhagos instituto Bohro knygoje, pavadinimu "Dėl kvantinės teorinės kinematinės ir mechaninės savybės perceptualinio turinio". Šiame dokumente Heisenbergas išdėstė ankstyvą jo įtakingiausio darbo versiją - neapibrėžtumo principą. Šis principas yra esminė kvantinės mechanikos idėja; jame teigiama, kad mes negalime tiksliai žinoti dalelės padėties ir greičio. Jis laimėjo Nobelio premiją 1932 m. "Už kvantinės mechanikos kūrimą".
Heisenbergas vaidino svarbų vaidmenį Vokietijos branduolių dalijimosi tyrimų grupėje Antrojo pasaulinio karo metu. Jis vadovavo grupei kitų fizikų misijoje kurti branduolinius ginklus. Grupė niekada nebuvo sėkminga.
Werneris Heisenbergas mirė 1976 m. Vasario 1 d., Sulaukęs 74 metų amžiaus.
"Ką mes pastebime ne pati gamta, bet gamta patiria mūsų apklausos metodą".
"Gamtos mokslas, ne tik apibūdina ir paaiškina gamtą; tai yra gamtos ir savęs sąveikos dalis. "
"Ekspertas yra tas, kuris žino kai kurias blogiausias klaidas, kurios gali būti padarytos jo tema ir kaip jų išvengti".
Heisenbergo neapibrėžtumo principas teigia, kad neįmanoma tiksliai žinoti dalelės vietos ir impulso tuo pačiu metu. Kuo tiksliau matuojame vieną, tuo mažiau tiksliai galime žinoti kitą.
Neapibrėžtumo principas yra svarbus, nes jis parodo ribas, kokią informaciją galime gauti apie mažas daleles, tokias kaip elektronai, ir keičia mokslininkų supratimą apie kvantinį pasaulį.
Dėl šio principo matuojant atomų vietą ar impulsą visada kyla tam tikras neapibrėžtumas, todėl neįmanoma gauti visiškai tikslaus atomų elgesio vaizdo.
Werner Heisenberg, vokiečių fizikas, pristatė šį principą 1927 metais, kuris tapo pagrindine kvantinės mechanikos idėja.
Vienas pavyzdys yra bandymas matuoti elektroną atomuose: jei labai tiksliai žinome jo vietą, prarandame tikrumą apie jo greitį, ir atvirkščiai. Tai yra dėl Heisenbergo principo apibrėžimų.