Rentgeno spinduliavimas vaizduoja elektromagnetinės spinduliuotės naudojimą, kuris prasiskverbia per objektą ir vizualiai užfiksuoja objekto vidų.
Šiuolaikinio rentgeno aparato istorija Vokietijoje prasideda 1895 m. Fizikui Wilhelmui Roentgenui. Roentgenas pastebėjo, kad eksperimentuodamasis su katodinių spindulių vamzdeliu, nežinomi elektromagnetiniai spinduliai gali tiesiogiai praeiti per jo laboratorijoje esančius objektus. Jis pažymėjo šiuos paslaptingus spindulius "X-Rays" ir toliau tyrė jų unikalias savybes. Roentgen netrukus suvokė, kad šie spinduliai gali praeiti pro žmogaus kūną, bet ne metalą ar kaulus, kurie gali juos apjuosti. Savo laboratorijoje Roentgenas sugebėjo sukurti žmonos rankos vaizdą, taigi gimė "rentgeno spinduliuotės skenavimas".
Kadangi katodinių spindulių vamzdelis, kurį eksperimentavo su Roentgenu, buvo gana paplitęs, mokslininkai visame pasaulyje greitai pradėjo atrasti neįtikėtiną ir galbūt žalingą šių elektromagnetinių spindulių poveikį.
Mokslininkai sužavėjo Roentgeno atradimais, o per šešis mėnesius nuo jo atradimo mūšio lauke gydytojai turėjo rentgeno aparatus tranšėjose, kad diagnozuotų sužeistas karius. Iki 1912 m. Dantų gydymo pasaulyje būtų naudinga ši rentgeno spinduliuotė, kad diagnozuotų jų pacientų negalavimus, o 1922 m. Inžinieriai sukūrė didesnę energiją taupančią rentgeno aparatą, galinčią ištirti metalinius objektus.
Rentgeno spinduliavimas paverčia medicinos ir inžinerijos srities dėka puikių Roentgeno atradimų. Dabar ligoniai gali sužinoti apie savo negalavimus beveik akimirksniu, taupydami laiką ir galiausiai gyvendami. Rentgeno spinduliuotės vaizdavimas taip pat tapo neatskiriamu pasaulinių saugumo tinklų aspektu, turinčiu galimybę matyti objektus, kurie kažkada buvo nematomi.