Skaliariniai dydžiai turi tik dydį (dydį) ir neturi jokios krypties, kaip laikas, energija ir ilgis. Vektoriniai kiekiai turi ir dydį, ir kryptį. Vektorius galima pavaizduoti rodyklėmis. Rodyklės ilgis parodo dydžio dydį, o galva - kryptį. Greitis ir jėgos yra vektorių pavyzdžiai. Norėdami visiškai suprasti jėgą, turite žinoti ne tik jėgos dydį, bet ir kryptį, kuria jėga veikia.
Vykdydami šią užduotį, studentai sukurs T diagramą, kurioje nustatomi ir iliustruojami skaliariniai ir vektoriniai dydžiai. Pateikite studentams dydžių sąrašą ir surūšiuokite juos į vektorinius arba skalinius dydžius arba leiskite studentams patiems išsirinkti kiekius. Norėdami padėti studentams, kuriems reikia pagalbos, atsispausdinkite siužetinės lentelės pavyzdį, supjaustykite ją ir padėkite studentams vėl sudėti. kaip kortų rūšiavimas.
| Vektorius | Svarstyklės |
|---|---|
| Trauka | Ilgis |
| Poslinkis | Temperatūra |
| Svoris | Įtampa |
| Pagreitis | Laikas |
| Akimirka | Galia |
| Vilkite | Plotas |
| Keltuvas | Energija |
| Judėjimas | Slėgis |
| Greitis | Greitis |
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Sukurkite T diagramą, kurioje identifikuojami ir iliustruojami skaliariniai ir vektoriniai dydžiai.
Sujunkite vektorių ir skaliarinių dydžių koncepcijas su realių gyvenimo scenarijais, kuriuos patiria jūsų mokiniai kasdien, pvz., sportu, kelionėmis ar oru. Paaiškinkite, kaip futbolo kamuolio greitis (skaliaras) ir kryptis (vektorius) keičiasi žaidimo metu. Tai padeda mokiniams suvokti abstrakčias idėjas per pažįstamas situacijas ir stiprina jų supratimą.
Organizuokite paprastą klasės judėjimo veiklą, kurioje mokiniai vaidina vektorių ir skaliarinius dydžius. Pavyzdžiui, leiskite mokiniams nueiti tam tikrą atstumą (skaliaras) arba rodyti ir judėti tam tikromis kryptimis (vektorius). Pabrėžkite, kaip krypties pakeitimas keičia matavimo reikšmę.
Pateikite korteles su įvairiomis kiekybėmis (pvz., laikas, greitis, jėga ir kt.) ir paskatinkite grupes rūšiuoti jas į 'vektorius' ir 'skaliaras' kategorijas. Skatinkite diskusiją apie tai, kodėl kiekviena kiekybė atitinka tam tikrą kategoriją, kas skatina gilų mąstymą ir bendradarbiavimą.
Naudokite rodykles, diagramas ir internetinius simuliatorius, kad vizualiai parodytumėte vektorių ir skaliarinių dydžių skirtumus. Demonstr uokite, kaip rodyklės ilgis ar kryptis keičiasi keičiant vektorių, o skaliarai lieka nepakitę. Vaizdinės priemonės padeda mokiniams geriau suprasti sudėtingas idėjas.
Vektoriaus dydis turi tiek matmenis, tiek kryptį, o skaliaro dydis turi tik matmenį ir neturi krypties. Pavyzdžiui, greitis yra vektorius, o pagreitis – skaliaras.
Vektoriai apima greitį, jėgą, pagreitį, poslinkį ir impulsą. Skaliarai apima laiką, temperatūrą, energiją, ilgį ir greitį.
Naudokite „T“ lentelę, kurioje būtų išvardyti ir pavaizduoti kiekvieno tipo pavyzdžiai. Leiskite mokiniams rūšiuoti dydžius į vektorius ar skaliarius arba naudoti kortelių rūšiavimo veiklą su vaizdais.
Leiskite mokiniams sukurti „T“ lentelę, kurioje būtų stulpeliai vektoriams ir skaliarams. Jie gali galvoti apie pavyzdžius, pridėti iliustracijų ir naudoti rekvizitus ar scenarijus kiekvieno tipo vizualizacijai.
Supratimas apie kryptį padeda mokiniams geriau suprasti, kaip vektoriai, tokie kaip jėga ar greitis, veikia judėjimą. Žinant tiek dydį, tiek kryptį, yra būtina sprendžiant realius fizikos uždavinius.