Darbo komandos susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip mokinių grupės: neaiškūs vaidmenys, vienas žmogus daro viską ir niekas nepasako, kas negerai, kol nepasidaro per vėlu. Skirtumas tas, kad darbe laukia klientas. Šioje veikloje mokiniai storyboardu vaizduoja komandos problemą kaip penkių žingsnių procesą: kas nepavyko, tikroji problema, variantai, komandos pasirinktas sprendimas ir kuo viskas baigėsi. Ši struktūra suteikia mokiniams problemų sprendimo rutiną, kurią jie gali naudoti bet kuriame grupiniame projekte.
| ŽINGSNIS | KAS VYKSTA |
|---|---|
| Kas nepavyko | Šeštadienio rytą eilė driekiasi iki durų, du užsakymai klaidingi, o Prija viena ruošia visus gėrimus. |
| Tikroji problema | Po antplūdžio komanda supranta, kad nebuvo plano: ir Maja, ir Leo priiminėjo užsakymus, o puodelių niekas nepapildė. |
| Variantai | Paprašyti ponios Grant dar vieno darbuotojo; kiekvienos pamainos pradžioje paskirstyti vietas; arba kas valandą keistis vietomis. |
| Sprendimas | Komanda prieš kiekvieną antplūdį susitaria dėl vietų: Leo prie kasos, Prija ir Maja prie gėrimų, o kas laisvas, papildo atsargas. |
| Rezultatas | Kitą šeštadienį eilė juda greičiau ir nė vienas užsakymas nebuvo klaidingas. Jie papasakoja planą ponai Grant, ir ji įtraukia jį į pamainos kontrolinį sąrašą. |
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Sukurk storyboardą, rodantį, kaip komanda sprendžia problemą darbe.
Kartu su klase perskaitykite penkis „Maple Street Cafe“ pavyzdžio žingsnius ir atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp simptomo ir priežasties.
Pirmajame langelyje mokiniai parodo komandos problemą taip, kaip ją matytų klientai ar bendradarbiai.
Antrajame langelyje komanda nustato, kodėl problema kilo, o ne tik kas įvyko.
Mokiniai parodo bent du variantus, tada komandos pasirinktą sprendimą ir kas ką daro.
Paskutiniame langelyje mokiniai parodo, kaip sprendimas veikė kitą kartą, kai problema galėjo pasikartoti.
Bent du kartus paklauskite: „Kodėl taip nutiko?“ Šeštadienio antplūdyje klaidingi užsakymai ir ilga eilė yra simptomai; priežastis – niekas nesuplanavo vietų, todėl ir Maja, ir Leo priiminėjo užsakymus, o puodelių niekas nepapildė. Neleiskite mokiniams pereiti prie variantų, kol antrajame langelyje neįvardyta priežastis, o ne tik blogas rezultatas.
Vertinkite keturis kriterijus po 3 taškus: problemos formuluotėje įvardyta priežastis, apsvarstyti bent du variantai, sprendime dalyvauja visa komanda su aiškiais vaidmenimis, o paskutiniame langelyje rodomas rezultatas. Taip gaunamas 12 taškų storyboardas. Sprendimas, kai viską sutvarko vienas žmogus arba „viską išsprendžia vadovas“, praranda taškus už visos komandos dalyvavimą.
Daugiausia tris: bendravimą (pasakyti, kas negerai, kol dar ne per vėlu), patikimumą (atlikti sutartą vaidmenį) ir problemų sprendimą (ieškoti priežasčių, o ne kaltų). Pavyzdyje sprendimas veikia, nes Leo, Prija ir Maja kiekvienas atsako už savo vietą ir papasakoja planą ponai Grant. Paklauskite mokinių, kurio iš šių įgūdžių jų pačių grupiniams projektams trūksta labiausiai.
Taip, o 9–12 klasės iš to gauna daugiausia naudos. Skirkite antrą pamoką, kad mokiniai galėtų vaizduoti tikrą problemą iš grupinio projekto, sporto ar darbo ir pristatyti savo sprendimą. Priminkite jiems aprašyti vaidmenis ir veiksmus, o ne įvardyti ir kaltinti klasės draugus. 6–8 klasėms pateikite problemą ir du variantus.
Penkių žingsnių rutina tiesiogiai praktikuoja dvi pasirengimo karjerai praktikas: Mąstyti kritiškai, suprasti problemas ir atkakliai jas spręsti ir Produktyviai bendradarbiauti pasitelkiant kultūrines ir globalias kompetencijas. Ji taip pat atkartoja, kaip darbovietės sprendžia pasikartojančias problemas; ponai Grant įtraukus vietų planą į pamainos kontrolinį sąrašą, tai yra nedidelis tikras proceso patobulinimas.