Po to, kai mokiniai supranta skirtingas materijos būsenas, svarbu suprasti, kaip šios būsenos keičiasi viena su kita. Vykdydami šią veiklą, studentai sukurs siužetinę liniją, iliustruojančią dalelių išdėstymą kiekvienoje materijos būsenoje ir apibūdinančius pokyčius tarp kiekvienos būsenos. Naudokite šią veiklą pamokos pradžioje, kad suteiktumėte studentams žinių pagrindą arba pabaigoje, kad pamatytumėte tai, ko jie išmoko.
Šilumos energijos padidėjimas padidina sistemos dalelių vidutinę kinetinę energiją. Tai gali padidinti sistemos temperatūrą arba pakeisti būseną. Pakeitimas bus kietas į skystį arba skystis - dujos. Šilumos energijos sumažėjimas, atvirkščiai, sumažins vidutinę kinetinę sistemos energiją. Šis pakeitimas pakeis būseną nuo dujų iki skysčio arba skysčio iki kietos.
Tai taip pat gali būti įdomi vieta supažindinti savo studentus su sublimacija. Sublimacija yra procesas, kurio metu medžiaga pereina iš kietosios būsenos į dujų būseną, netapdama skysčiu. Anglies dioksidas (CO 2 ) arba sausas ledas yra medžiagos, kuri tai daro, pavyzdys. Sublimacijos priešingybė yra žinoma kaip desublimacijos nusėdimas.
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Iliustruokite dalelių išdėstymą skirtingose būsenose ir nustatykite bei apibūdinkite skirtingus būsenų pokyčius.
Užfiksuokite savo mokinių dėmesį parodydami, kaip medžiaga keičia būseną su daiktais, rastais namuose ar klasėje. Vaizdinės, praktinės patirtys padeda mokiniams geriau suprasti abstrakčias sąvokas.
Rinkitės ledo kubelius, skaidrų stiklą, vandenį ir elektrinį arbatinuką (arba puodą ir karštą plokštę) prieš pamoką. Pasiruošusios medžiagos užtikrina sklandžią demonstraciją ir išlaiko mokinių dėmesį.
Parodykite, kaip ledas tirpsta vandenyje, po to įkaitinkite vandenį, kad susidarytų garas, ir galiausiai surinkite kondensaciją ant šalto paviršiaus. Pabrėžkite kiekvieną pokytį, prašydami mokinius aprašyti, ką jie stebi kiekviename etape.
Įtraukti mokinius, ragindami juos prognozuoti, kas įvyks prieš kiekvieną būsenos pokytį. Skatinkite mąstymą ir susiekite jų stebėjimus su energijos ir dalelių judėjimo sąvokomis.
Susiekite demonstraciją su realaus gyvenimo akimirkomis, pavyzdžiui, ledo tirpimu gėrime ar garu iš dušo. Padedant kurti ryšius, sustiprinama supratimas ir parodoma, kaip mokslas yra svarbus kasdieniniame gyvenime.
Būsenų pokyčiai apima lydymą (kietas į skystą), užšalimą (skystas į kietą), virimą (skystas į garą), kondensaciją (garas į skystą), sublimaciją (kietas į garą) ir depoziciją (garas į kietą). Kiekvienas procesas apima dalelių įgyjimą arba praradimą terminės energijos.
Šilumos energija įtakoja būsenų pokyčius keisdama dalelių vidutinę kinetinę energiją. Padidėjusi šilumos energija gali sukelti kietų medžiagų lydymą ar skysčių virimą, o sumažėjusi – kondensaciją ar užšalimą.
Sublimacija yra procesas, kai medžiaga tiesiogiai iš kietos būsenos pereina į garinę, nekaitindama skysčiu. Dažnas pavyzdys yra džiovintas ledas (kietas anglies dioksidas), kuris pavirsta į dujas esant kambario temperatūrai.
Mokiniai gali piešti arba kurti pasakojimo lenteles, rodančias dalelių išsidėstymą kietose, skystose ir dujinėse būsenose, naudodami rodykles, kad pažymėtų kiekvieną būsenos pokytį. Tai padeda vizualizuoti, kaip dalelės juda ir keičiasi kiekvieno pokyčio metu.
Lydimas yra procesas, kai kieta medžiaga virsta į skystį, dažniausiai įšilant. Virimas yra procesas, kai skystis virsta į garą, dažniausiai virimo taške ar žemesnėje temperatūroje, kai vyksta paviršiaus virimas. Abu reikalauja energijos, bet apima skirtingus būsenos pokyčius.