Mokiniams yra naudinga suprasti materijos būsenų savybes, kol jie per daug nenutolsta pamokoje. Ši veikla sudaro puikų įvadinį pagrindą ar net apibendrinamąjį vertinimą, kad būtų galima sužinoti, kiek mokiniai išmoko. Studentai sudarys diagramą, iliustruojančią kiekvienos materijos būsenos dalelių modelius . Jie turėtų būtinai nurodyti kiekvienos materijos būsenos savybes.
Tai puiki proga aptarti su savo mokiniais, kas nutinka, kai į dalelių sistemą pridedate šiluminės energijos arba pašalinate šiluminę energiją. Studentai gali tai susieti su dalelių kinetine energija, dalelių judėjimu ir sistemos temperatūra.
Šią veiklą galima lengvai diferencijuoti, kad ji būtų prieinamesnė įvairiausiems studentams. Su šia užduotimi susijęs šablonas yra paprasta T diagrama. Norėdami, kad ši veikla būtų prieinamesnė, kaip išeities tašką naudokite aukščiau pateiktą pavyzdį. Pašalinkite stulpelius, kad studentai turėtų tik susikurti dalelių išdėstymą kiekvienai materijos būsenai ar net pateikti kietų medžiagų, skysčių ir dujų pavyzdžius. Pakeiskite išteklius, kad jie geriausiai atitiktų jūsų studentų poreikius.
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Sukurkite T-diagramą, atitinkančią materijos būsenas pagal jų dalelių išdėstymą ir savybes.
Rinkite įprastus daiktus kaip ledo kubelius, vandenį ir arbatinį puodą. Parodykite mokiniams, kaip šiluma sukelia ledo tirpimą ir vandens virimą, aiškiai demonstruodami kiekvieną būsenos pokytį. Šis vaizdinis požiūris padeda mokiniams suprasti abstrakčias sąvokas stebint jų veikimą.
Prieš pradedant, kvieskite mokinius spėti, kas nutiks, kai bus pridėta ar pašalinta šiluma. Skatinkite juos naudoti žodyną kaip kietas, skystas ir dujos. Tai didina įsitraukimą ir leidžia įvertinti jų ankstesnes žinias.
Skatinkite mokinius apibūdinti, ką jie mato, kai kietos medžiagos tirpsta, skysčiai virina ar dujos kondensuojasi. Susišnekėkite apie stebėjimus ir jų ryšį su dalelių judėjimu, pabrėždami būsenų skirtumus. Tai sujungia realius pokyčius su mokslinėmis sąvokomis.
Veskite klasės pokalbį apie kaip šilumos pridėjimas ar pašalinimas keičia dalelių greitį ir išsidėstymą. Pakvieskite mokinius paaiškinti, kodėl kietos medžiagos tirpsta arba skysčiai užšąla, sustiprindami ryšį tarp energijos ir būsenos pokyčių.
Leiskite mokiniams brėžti diagramas ir rašyti apie tai, ką jie pastebėjo po kiekvienos demonstracijos. Tai sustiprina supratimą ir suteikia nuorodą būsimoms pamokoms.
Kietieji turi fiksuotą formą ir tūrį, o dalelės glaudžiai suspaustos. Skysčiai įgauna savo indo formą, turi apibrėžtą tūrį, o dalelės gali judėti viena šalia kitos. Dujos neturi fiksuotos formos ar tūrio, o jų dalelės laisvai ir sparčiai juda.
Naudokite T-diagramą, kad padėtumėte mokiniams palyginti medžiagos būsenas. Žymėkite stulpelius su "Medžiagos būseną", "Išsidėstymas" ir "Savybės". Mokiniai gali piešti dalelių modelius ir rašyti aprašymus kiekvienai būsenai, kad skirtumai būtų aiškūs ir vizualūs.
Kai pridedama šiluminė energija, dalelės juda greičiau, galbūt keičia kietą medžiagą į skystą arba skystą į dujinę formą. Kai pašalinama šiluminė energija, dalelės lėtėja, ir medžiaga gali keistis iš dujų į skystį arba iš skysčio į kietąjį būvį.
Kietieji nesugeba lengvai tekėti ir sunkiai suspaudžiami dėl glaudžiai suspaustų dalelių. Skysčiai lengvai tekėja, bet vis dar sunku suspausti. Dujos laisvai tekėja ir gali būti suspaustos, nes jų dalelės yra toli viena nuo kitos.
Skirtingai pritaikykite diagramą, pasiūlykite pavyzdžių arba pašalinkite stulpelius, kad mokiniai susikoncentruotų tik į dalelių išsidėstymą arba pavadinimus. Pritaikykite veiklą pagal mokinių poreikius, kad ji būtų prieinama ir įdomi.