Kitas sudėtingas būdas priversti studentus pradėti galvoti apie tai, kaip adaptacijos leidžia specializuotoms ląstelėms efektyviai veikti, yra priversti juos susikurti savo specializuotą kamerą. Ši veikla geriausiai išmokstama anksčiau, nei studentai išsamiai sužinojo apie specializuotas ląsteles, bet po to, kai peržvelgė pagrindinę ląstelių struktūrą. Studentai tikrai sugebės parodyti kūrybiškumą ir žinias apie ląstelių funkcijas atliekant šią veiklą.
Mokiniams turėtų būti suteikta tam tikra funkcija, pavyzdžiui, nešti elektrinį signalą iš vienos kūno dalies į kitą. Tada studentai suprojektuos langelį, tada palygins savo schemas su specializuotomis ląstelių schemomis, jau įtrauktomis į „ Storyboard That . Tai būtų puikus laikas peržiūrėti pagrindinių gyvūnų ir augalų ląstelių struktūrą ir organeliukus, kad jie galėtų jas įtraukti į savo dizainą.
Mokiniams teikiamose veiklos instrukcijose naudojama pranešimo pernešimo iš vienos kūno dalies į kitą (nervinė ląstelė) funkcija. Galite lengvai juos pakeisti, kad įtrauktumėte kitą funkciją, pagrįstą mokomų specializuotų langelių tipais!
Modifikacija
Pastolinkite veiklą pakeisdami šabloną, kad studentams būtų pateikta žmogaus kūno ląstelės schema. Tada studentai galės pridėti prie šablono, o ne kurti langelį nuo nulio.
Pratęsimas
Pakvieskite studentus sukurti visiškai naują kūno ląstelę, kuri būtų naudojama antžmogiškoms veikloms: pavyzdžiui, ląstelė, leidžianti skristi Supermenui arba leidžianti Žmogus-voras gaminti voratinklius.
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Yra daugybė ląstelių, turinčių specialias adaptacijas ir savybes, leidžiančias efektyviai atlikti konkrečias užduotis. Suprojektuokite savo ląstelę, kuri leistų aplink kūną siųsti elektrinius pranešimus. Praleiskite keletą minučių galvodami apie tai, kokie langelio pritaikymai ir savybės tai veiksmingai atliktų.
Parodykite mokiniams tikrus pavyzdžius apie specializuotas ląsteles (pvz., raudonųjų kraujo kūnelių arba augalo šaknų plaukelių ląsteles) naudodami mikroskopo vaizdus arba schemas. Susiejus ląstelių dizainą su realaus gyvenimo struktūromis, padeda mokiniams sujungti abstrakčius koncepcijas su apčiuopiamais biologiniais funkcijomis.
Skatinkite mokinius išvardinti galimas adaptacijas (pvz., ilgas išplėtimus, papildomas mitochondrijas), kurios padės ląstelei atlikti tam tikrą funkciją. Apmąstymas grupėje arba mažose grupėse stiprina supratimą ir skatina kūrybiškus savo dizaino idėjų generavimą.
Demonstruokite diagramą su aiškiomis, trumpomis kiekvienos organelės funkcijos aprašais. Paaiškinkite, kodėl kiekviena funkcija yra svarbi ląstelės specializuotai rolei. Tai padeda mokiniams suprasti ir aiškinti procesą bei nustatyti lūkesčius.
Organizuokite galerijos perėjimą arba partnerių peržiūrą, kur mokiniai dalijasi savo ląstelių diagramomis ir teikia konstruktyvius atsiliepimus. Diskutuokite, kokios savybės daro kiekvieną ląstelę veiksmingą jos funkcijai, skatindami kritinį mąstymą ir tobulinimą.
Pakvieskite mokinius paaiškinti, kaip jų sukurtos ląstelės sąveikauja su kitomis ląstelėmis ar sistemomis kūne. Tai padeda jiems matyti didesnį vaizdą ir gilina supratimą, kaip specializuotos ląstelės įsilieja į gyvas organizmus.
Norint sukurti specializuotą ląstelę, pasirinkite konkrečią funkciją (pvz., perduoti elektrinius signalus), apgalvokite adaptacijas ir organeles, kurios padeda įgyvendinti šią užduotį, ir sukurkite žymėtą diagramą. Skatinkite kūrybiškumą ir susieti struktūrą su funkcija, siekiant giliau suprasti.
Specializuotų ląstelių funkcijų pavyzdžiai apima siunčiančias žinutes (nervų ląstelės), deguonies pernešimą (raudonosios kraujo ląstelės), insulino gamybą (kasos ląstelės) arba maistinių medžiagų įsisavinimą (žarnų ląstelės). Pasirinkite funkciją ir sukurkite adaptacijas, kurios ją palaiko.
Siekiant padėti, suteikite mokiniams paruoštą ląstelės šabloną, pvz., pagrindinį žmogaus kūno ląstelės diagramą. Leiskite jiems pridėti bruožus ir organeles vietoj pradžios nuo nulio, taip padarydami veiklą prieinamesnę ir mažiau įkvepiančią.
Pagrindinė ląstelė turi pagrindines struktūras, o specializuota ląstelė turi unikalių adaptacijų ir organelių, pritaikytų konkrečiai funkcijai, pvz., judėjimui, komunikacijai ar sekrecijai.
Skatinkite mokinius kurti visiškai naujas ląsteles su superžmonių galimybėmis — pvz., ląstelę, leidžiančią skristi ar sukti tinklus. Šis plėtros etapas skatina kūrybiškumą ir padeda mokiniams susieti struktūrą su vaizduotėmis paremtomis funkcijomis.