Fiziografija Apibrėžtis: autorius sukuria fizines savybes ir charakteristikas simboliui, kuris nurodo asmenybę, ketinimus ar kitus vidinius bruožus
Fiziologija yra naudojama literatūroje, norint parodyti tikrosios asmenybės ketinimus ir vidinį aš, sukuriant fizines šių savybių apraiškas. Autorius gali sukurti blogą charakterį ir atkreipti dėmesį į jų nepatikimumą, suteikiant jiems tam tikrą išorinį deformaciją; taip pat autorius gali atkreipti dėmesį į charakterio savybes, padarydamas juos nepriekaištingu. Tai dažniausiai pasakojama pasakose ar "Disney" filmuose, kur ragana ar piktadarys beveik visada yra fiziškai klaidingas, jų veido ir kūnų vyraujantis bjaurumas ir deformacijos. Kita vertus, šių istorijų princesė, princas ar herojus yra beveik visada nepriekaištinga, ir tikėtina, kad žiūrovas ar skaitytojas supras, kad šis fizinis deformacijų trūkumas daro juos iš esmės gerus. Literatūroje Roger Chillingworth ir Mordred " The Scarlet Letter" ir " The Once and The Future King" turi pečių deformacijas, todėl viena pele aukštesnė už kitą. Nors tai gali atrodyti kaip nedidelis trūkumas, abu vyrai tampa istorijos piktadariais ir galiausiai sunaikina Hestero ir Arthuro, istorijų hero, laimę.Būtinai perskaitykite mūsų straipsnį „ Fizionomija literatūroje “!
Fiziognomija yra tyrimas, kaip vertinti žmogaus charakterį ar asmenybę remiantis jų fizine išvaizda, ypač veido bruožais.
Per visą istoriją fiziognomija dažnai buvo naudojama daryti prielaidas apie žmonių bruožus ar intelektą remiantis jų išvaizda, tačiau šios idėjos dabar laikomos ne mokslinėmis ir šališkomis.
Fiziognomija yra prieštaringa, nes ji gali sukelti stereotipų formavimą ir diskriminaciją, nes vertina žmones pagal jų išvaizdą, o ne pagal jų veiksmus ar charakterį.
Fiziognomija daugiausia dėmesio skiria veido bruožams, siekiant įvertinti charakterį, o frenologija tiria kaukolės formą norint nustatyti asmenybę. Abu dabar yra laikomi pseudmokslais.
Šiandien fiziognomija daugiausia nagrinėjama kaip istorinė idėja. Šiuolaikinė mokslas nepalaiko jos teiginių, o mokytojai naudoja ją kaip pavyzdį, kodėl reikėtų vengti vertinti pagal išvaizdą.