Vykstant cheminiams pokyčiams, formuojasi naujos medžiagos. Tai yra pagrindinis skirtumas tarp cheminių ir fizinių pokyčių. Studentai turės žinoti apie tai, ar įvyko cheminė reakcija, ar ne. Vykdydami šią veiklą mokiniai sukurs vorų žemėlapį, identifikuojantį ir iliustruojantį cheminio pokyčio požymius.
Spalvos pasikeitimas yra ženklas, kad gali įvykti cheminis pakeitimas. Reakcijos, dėl kurios pasikeičia spalva, pavyzdys yra geležies rūdijimas. Šioje reakcijoje geležis reaguoja su deguonimi, esančiu vandenyje. Susidaręs geležies oksidas yra oranžinės / rudos spalvos, skiriasi nuo pilkos metalinės geležies spalvos.
Jei susidaro dujos, įvyko cheminė reakcija. Aiškus to požymis yra skysčio burbuliukai. Tai neturi būti painiojama su virinimu, nes virimas yra fizinis pokytis.
Temperatūros pokytis - padidėjimas ar sumažėjimas - gali reikšti, kad įvyko cheminė reakcija. Kai energija išsiskiria, reakciją galima apibūdinti kaip egzoterminę. Priimant energiją, reakciją galima apibūdinti kaip endoterminę.
Kartais, kai sujungiami du skysčiai, gali susidaryti kieta medžiaga. Ši kieta medžiaga yra žinoma kaip nuosėdos ir gali nukristi iki dugno arba gali padaryti anksčiau skaidrų skystį drumstą.
Jei įvykus reakcijai yra pastebimas kvapas, tai gali reikšti, kad įvyko cheminis pokytis. Pvz., Pienas pasidaro rūgštus.
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Sukurkite vorų žemėlapį apie cheminių pokyčių rodiklius.
Įtraukite mokinius, leisdami jiems tiesiogiai pamatyti cheminės reakcijos indikatorius su saugiais, lengvai paruošiamais eksperimentais. Praktinės veiklos padeda mokiniams susieti teoriją su realiuoju pasauliu, padarydamos mokymosi patirtį įsimintiną ir prasmingą.
Naudokite lengvai prieinamus daiktus, tokius kaip actas, kepimo soda, plieninė vata, citrinos sultys ar pienas. Pažįstamų medžiagų rinkimas palengvina paruošimą ir sumažina klasės išlaidas.
Parodykite spalvos pokytį su rūdyjančia plieno vata acte, dujų išsiskyrimą su kepimo soda ir actu, temperatūros pokytį su kepimo soda ir kalcio chlorido reakcija, nuosėdų formavimąsi maišant Epsom druską ir indų ploviklį, bei kvapo pokytį leidžiant pienui rūgštėti. Priskirkite grupėms skirtingus indikatorius aktyviam įsitraukimui.
Skatinkite atidų stebėjimą pokyčių, tokių kaip nauji kvapai, burbuliukai, spalvų pokyčiai ar temperatūros skirtumai. Leiskite mokiniams užrašyti savo pastebėjimus moksliniuose sąsiuviniuose ar lapuose.
Pakvieskite mokinius pasidalinti pastebėjimais ir sujungti jų rezultatus su aptartais indikatoriais. Paaiškinkite klaidingus įsitikinimus ir sustiprinkite, kaip kiekvienas eksperimentas parodo konkretų cheminės reakcijos indikatoriu.
Cheminio pokyčio indikatoriai apima spalvos pokytį, dujų išsiskyrimą (burbuliukai), temperatūros pokytį (išskiriama arba sugeriama energija), nuosėdų susidarymą (kietą medžiagą) ir matomą kvapą. Šie ženklai padeda mokiniams nustatyti, kada reakcijos metu susidaro nauja medžiaga.
Cheminis pokytis sukuria naujas medžiagas su skirtingomis savybėmis, o fizinis pokytis tik pakeičia medžiagos išvaizdą ar būseną, nekeičiant jos identiteto. Pavyzdžiui, rūdijimas yra cheminis, o ledų tirpimas - fizinis.
Leiskite mokiniams sukurti voratinklį, kuris identifikuoja, iliustruoja ir aprašinėja cheminio pokyčio ženklus — tokie kaip spalvos pokytis, dujų gamyba, temperatūros pokytis, nuosėdų susidarymas ir kvapas. Šis vizualinis įrankis padeda stiprinti mokymąsi.
Spalvos pokytis dažnai reiškia, kad susidarė nauja medžiaga su skirtingomis savybėmis, o tai yra pagrindinis cheminės reakcijos ženklas. Pavyzdžiui, kai geležis rūdija, ji keičiasi iš pilkos į oranžinę rudas, nes susidaro geležies oksidas.
Dujų burbuliukai iš cheminio pokyčio atsiranda reakcijos metu ir rodo, kad susidaro nauja medžiaga, pavyzdžiui, putojimas, kai maišomi actas ir sodos milteliai. Virimas, tačiau, yra fizinis pokytis, kurį sukelia skysčio kaitinimas, o ne naujos medžiagos susidarymas.