Aukščiau esančioje siužetinėje lentoje Derekas keliauja po visą savo miestą ir namus. Kelionėse jis randa daugybę skirtingų objektų, įtartinai atrodančių kaip kūgiai, kubai, prizmės, sferos, cilindrai ir piramidės . Paprašykite mokinių identifikuoti objektą ir jo panašų geometrinį vientisumą. Atkreipkite dėmesį, kad kai kuriuose paveikslėliuose matomos skeleto „kietosios dalys“ arba jie nėra tikri matematiniai skaičiai dėl užapvalintų kraštų ar viršūnių. Pavyzdžiai nėra tobuli, tačiau studentai gali susidaryti idėją ir atpažinti figūras bei kietas medžiagas aplink juos. Kiekviename paveikslėlyje yra bent vienas tvirtas elementas, kuris lengvai atpažįstamas. Taip pat yra figūrų, kurios yra sukrautos, sujungtos ar pakartotos. Tegul jūsų mokiniai žiūri labai atidžiai!
Tada paprašykite studentų susikurti savo siužetinę liniją, kur jie arba Derekas keliauja į kitas vietas ir mato skirtingas geometrines kietąsias medžiagas. Kiekvienai siužetinei linijai arba kiekvienai ląstelei priskirkite tam tikrą skaičių kompozicinių formų. Studentai gali neatpažinti penkiakampės namo prizmės, bet vietoj jos gali atpažinti trikampę prizmę ant stačiakampės prizmės. Jei yra objektas, kurį jie nori įtraukti į savo siužetinę liniją, bet neranda, galbūt jie gali jį padaryti naudodami skirtingas formas ir figūras!
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Mokinio instrukcijos
Sukurkite siužetinę liniją, kurioje jūs ar kitas veikėjas lankotės įvairių tipų vietose. Šiose vietose pridėkite objektus, kurie yra geometriniai kietieji kūnai (pvz., rutuliai, kubai ir prizmės).
Įneškite realių daiktų, tokių kaip blokai, skardinės ir kamuoliai, į pamoką, kad mokiniai galėtų liesti ir tirti. Fizinių formų valdymas padeda mokiniams susieti abstrakčias sąvokas su kasdieniame gyvenime randamais pavyzdžiais.
Skatinkite mokinius analizuoti kasdienius daiktus, identifikuojant ir pavadinant kiekvieną paprastą tvirtą formą, sudarančią sudėtinius objektus. Ši strategija stiprina jų geometrinį žodyną ir įsivaizduojamą vaizduotę.
Veskite pokalbį, kur mokiniai apibūdina namuose, mokykloje ar lauke matomus daiktus ir dalijasi, kaip šie daiktai yra sudaryti iš kelių formų. Tai skatina bendradarbiavimą ir gilų sudėtinių formų supratimą.
Leiskite mokiniams projektuoti ir piešti savo sudėtingus daiktus ar struktūras, sujungiant pagrindines formas. Tai skatina kūrybiškumą ir stiprina jų supratimą, kaip geometrinės formos sudaro sudėtines figūras.
Paklauskite mokinių nupiešti daiktą, kurį matė šiandien, ir pažymėti jame esančias geometrines formas. Tai suteikia tiesioginę grįžtamąją informaciją apie jų gebėjimą identifikuoti ir suskaidyti sudėtines formas.
Sudėtinės formos realiame gyvenime yra objektai, sukurti jungiant du ar daugiau pagrindinių geometrinių kūnų, tokių kaip kubai, cilindrai, konusai ir piramidės. Kasdieniai daiktai kaip namai, žaidimų aikštelės įranga ir baldai dažnai primena šias sujungtas formas.
Skatinkite mokinius pastebėti objektus aplink juos ir palyginti juos su pagrindiniais geometriniais kūnais, tokiais kaip sferos ar piramidės. Pakvieskite juos apibūdinti, kokius formų mato ir kur jos pasitaiko, net jei objektai nėra ideali matematinė modeliai.
Leiskite mokiniams sukurti pasakojimo lentą, kurioje veikėjas lankosi skirtingose vietose ir atranda objektus, sudarytus iš geometrinių kūnų. Mokiniai gali iliustruoti kiekvieną sceną ir žymėti rastas formas, padarydami mokymąsi interaktyvų ir kūrybišką.
Daugelis realiųjų objektų turi apvalius kraštus, lenktas paviršius ar trūkumus, kurie juos skiria nuo tobulų matematikos formų. Atpažindami šiuos panašumus vis dar padeda mokiniams ugdyti erdvės suvokimą ir susieti matematiką su jų aplinka.
Mokiniai gali kurti modelius, jungdami pagrindines formas, tokias kaip kubai, konusai ir piramidės, naudodami meninius reikmenis arba skaitmenines priemones. Šis praktinis požiūris sustiprina supratimą, kaip sudėtinės formos susidaro iš paprastesnių kūnų.