Pirmasis dalykas, kurį mokiniai turi suprasti mokydami apie refleksinius veiksmažodžius, yra reikšmės skirtumas tarp reliatyviojo veiksmo ir kitų veiksmažodžių. Atkreipiamas veiksmažodis yra tas, kuriame subjektas atlieka veiksmą ir taip pat gauna veiksmą, lyginant su kažkuo ar kitu asmeniu, kuris gauna veiksmą. Norėdami tai iliustruoti, refleksyvūs veiksmažodžiai naudoja refleksinius įvardžius me, te, se, nos, os arba se . Pavyzdžiui, "Me lavo la cara" reiškia "aš plauna savo veidą" - aš darau veiksmą, ir aš taip pat gaunu veiksmą. Tačiau "Lavo los platos " reiškia "aš plauti plokšteles" - čia aš darau veiksmą , tačiau plokštės gauna veiksmą. Veiksmažodis šiame antrojo sakinyje nėra refleksyvus.
Kad mokiniai tai praktikuotų, turėkite studentų minčių pavyzdžius, kurie gali būti arba refleksyvūs, ar ne, kaip antai aukščiau pateiktas pavyzdys. Tuomet juos sukurkite " T-Chart" storyboard, kad pademonstruotumėte skirtumą tarp reliatyviojo veiksmažodžio ir neegzistuojančio veiksmo. Pagal kiekvieną langelį studentai parašo sakinį, kuriame aprašoma iliustracija, dar kartą pabrėžiant refleksiškumą ir ne. Jei studentai dar nežinojo, kaip sujungti reliatyvų veiksmažodį, praleiskite apibūdinimo laukelį arba įrašykite sakinį anglų kalba, kad suprastumėte sąvoką.(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Žaidimai greitai patraukia mokinių dėmesį ir aktyvina ankstesnes žinias. Smagūs apšilimai padeda įveikti ledus ir sujungti naujas sąvokas su jau žinomais dalykais.
Naudokite „Sakyk, ką sako Simon“ ir duokite komandas, pavyzdžiui, „Simon sako, paliesti savo veidą“ arba „plauk savo rankas“, naudodami ispanų refleksyvius veiksmažodžius. Mokiniai fiziškai reaguoja, sustiprindami kiekvieno veiksmažodžio reikšmę judesiu.
Kviečiate mokinius išvardyti kasdienius veiksmus, pvz., valyti dantis ar apsirengti. Rašykite juos ant lentos anglų kalba, tada kartu pristatykite ispanų refleksyvias formas.
Priskirkite gestą kiekvienam refleksyviam įvardžiui (pvz., rodyti į save „aš“). Praktikuokite kartu, kad mokiniai susietų kiekvieną įvardį su jo reikšme ir naudojimu.
Prieš pamokos pabaigą paprašykite mokinių parašyti ar nupiešti vieną refleksyvų veiksmą, kurį atlieka kiekvieną rytą. Rinkite juos kaip išėjimo bilietus, kad greitai įvertintumėte supratimą.
Refleksyvusis veiksmažodis ispanų kalboje yra tas, kai subjektas atlieka ir gauna veiksmą, naudodamas įvardžius kaip aš, tu, jis, mes, jūs. Įprasti veiksmažodžiai veikia ką nors arba ką nors kitą. Pavyzdžiui, Aš plaunu save (Aš plaunu save) yra refleksyvusis, o Plaunu indus (Aš plaunu indus) nėra.
Leiskite mokiniams ieškoti refleksyvių įvardžių (aš, tu, jis, mes, jūs, jie) prijungtų prie veiksmažodžių. Naudokite veiklas kaip idėjų generavimas, T-lentelės sudarymas ir pasakojimų piešimas, kad jie galėtų vizualiai palyginti refleksyvius ir nerefleksyvius veiksmažodžius.
Leiskite mokiniams sukurti T-lentelę, kurioje viename kampe būtų refleksyvi veiksmažodžiai, o kitame – nerefleksyvi veiksmažodžiai. Tegul jie rašo ar iliustruoja sakinius po kiekvienu pavadinimu, pvz., Aš valau dantis (Aš valau dantis) ir Valau šunį (Aš valau šunį).
Refleksyvi įvardžiai rodo, kad veiksmo atlikėjas veikia save patį. Jie padeda aiškiai parodyti, kas gauna veiksmą refleksyviuose veiksmažodžiuose, taip išlaikant prasmę aiškią ir teisingą ispanų sakiniuose.
Dažnos klaidos – pamiršti pridėti refleksyviojo įvardžio, supainioti, kada veiksmažodis turi būti refleksyvus, arba naudoti netinkamą įvardį. Praktika ir aiškūs pavyzdžiai padeda išvengti šių klaidų.