Istorijų kūrimas yra puikus būdas sutelkti dėmesį į literatūrinių konfliktų tipus. Paprašykite savo mokinių pasirinkti kiekvieno literatūrinio konflikto pavyzdį ir pavaizduoti juos naudodami siužetinės linijos kūrėją. Siužetinėje schemoje kiekvieno konflikto pavyzdys turėtų būti vaizduojamas kartu su scenos paaiškinimu ir kaip jis tinka konkrečiai konflikto kategorijai.
Pasakotojas stengiasi atsispirti baisiam jį persekiojančio mirusio žmogaus širdies kutenimui.
Pasakotojas turi meluoti policijai ir nuslėpti žmogžudystę.
Pasakotojas apsėsta seno vyro akies ir galiausiai jį užmušė.
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Sukurti storyboard, kuris rodo bent tris formas literatūros konfliktą "The Tell-Tale Heart".
Pradėkite paaiškindami mokiniui įvairius konfliktų tipus. Pagrindinis skirtumas yra vidinis ir išorinis konfliktas. Šiose kategorijose yra ir kitų tipų. Pateikite mokiniams keletą pavyzdžių iš kiekvienos rūšies, kad jie būtų gerai susipažinę su skirtingų konfliktų atpažinimu.
Apsvarstykite veikėjų ginčų priežastis. Atpažinkite jų vidinių neramumų ar konfliktų su išorinėmis jėgomis priežastis. Pagalvokite apie jų viltis, baimes, principus ir tikslus. Paprašykite mokinių garsiai pagalvoti ir išvardyti šiuos motyvus, nes vėliau jie bus panaudoti nustatant konfliktus.
Norėdami pradėti, paprašykite mokinių nustatyti konkrečias konfliktų rūšis, kurios yra pasakojime. Nustatykite, kurie veikėjai išgyvena vidinę sumaištį ir su kokiomis jėgomis jie kovoja iš išorės. Pavyzdžiui, filme „Tell-Tale Heart“ labiau dominuoja charakterio ir charakterio, charakterio prieš save ir charakterio prieš visuomenę konfliktas.
Pagalvokite apie vidinių ir išorinių konfliktų sąsajas. Ar veikėjo vidiniai konfliktai turi įtakos tai, kaip jie sprendžia problemas iš išorės? Ar kovos išorėje pablogina jų vidines problemas? Ieškokite priežasčių ir pasekmių sąsajų. Pavyzdžiui, „In Tell-Tale Heart“ pasakotojo konfliktas su savimi buvo kažkaip susijęs su jo konfliktu su visuomene ir desperatišku poreikiu žmonėms patikėti jo sveiku protu.
Pagrindinis istorijos motyvuojantis veiksnys yra pasakotojo vidinė suirutė. Jo susižavėjimas ir manija pagyvenusio žmogaus akimis ir įsitikinimas, kad ji yra „panaši į grifą“, verčia jį labiau nerimauti ir paranojiškai. Seno žmogaus nužudymas yra galutinis sprendimas. Tai taip pat šiek tiek atskleidžia charakterio ir savęs konfliktus, kurie gali sukelti žmogaus beprotybę.
Pagrindinis istorijos išorinis konfliktas yra tarp pasakotojo ir pagyvenusio vaikino. Seno žmogaus akis tampa pasakotojo fiksacija, o jo įsitikinimas, kad tai piktybiška ir smerkianti, sukelia norą atsikratyti šio diskomforto šaltinio, kuris galiausiai veda į žmogžudystę. Kitas istorijos išorinis konfliktas yra pasakotojo ir visuomenės konfliktas. Visuomenė mano, kad pasakotojas yra pamišęs, o pasakotojas nori, kad visuomenė tikėtų jo sveiku protu, o tai savo ruožtu skatina jį dar labiau išprotėti.