"Dramatiška ironija" Apibrėžimas: kai žiūrovai žino situaciją sklype, tačiau simbolių nėra
Dramatiška ironija naudojama norint sustiprinti paslėptą simbolių dialogą ar veiksmus, nes žiūrovas supranta, kad vyksta daugiau nei pačių veikėjų. Šios žinios gali sukelti įtampą ar net komediją. Žmonės, kurie nežino apie esamą situacijos tiesą, atrodytų, netinkamai ar net kvailiai elgiasi, nes nežino realių kitų simbolių ketinimų ar realių įvykių, kurie įvyko grafike. Jų nesusipratimas gali sukelti daugiau konfliktų ir tragedijos jausmą auditorijai ar skaitytojui. Pavyzdžiui, kai Brutas bando nuspręsti, ar prisijungti prie sąmokslo prieš Cezarą " Julio Cezario tragedija" , jis gauna keletą raidžių, kurie, atrodytų, yra parašyti Romos piliečių, prašydami jį nugalėti Cezario valdžią. Tai galiausiai paskatina Brutą galiausiai prisijungti prie sąmokslo, tačiau auditorija žino, kad tuos laiškus parašė Cassiusas, godus senatorius, kuris nori sunaikinti Cezarį ir įgyti savo jėgą.Būtinai perskaitykite mūsų straipsnį " Trijų rūšių ironija"!
Dramatinė ironija yra tada, kai žiūrovai žino kažką svarbaus, ko veikėjai pasakoje nežino. Tai sukelia įtampą arba juoką, nes žiūrovai laukia, kas nutiks toliau.
Viename Romeo ir Džuljeta pavyzdyje žiūrovai žino, kad Džuljeta gyva, tačiau Romeo mano, kad ji mirusi. Šis nesusipratimas sukelia tragišką pabaigą, todėl tai yra klasikinis draminės ironijos pavyzdys.
Dramatinė ironija kuria įtampą, įtraukia žiūrovą ir gali pridėti juoko ar tragedijos. Ji leidžia žiūrovams ar skaitytojams matyti įvykius, kurių jie žino daugiau, ir taip stiprina pabaigos poveikį.
Dramatinė ironija įvyksta, kai žiūrovai žino daugiau nei veikėjai, o situacinė ironija yra tada, kai tai, kas įprasta, įvyksta priešingai.
Mokytojai gali naudoti paprastus pasakojimus, filmus ar pjeses, kur žiūrovas turi informaciją, kurios veikėjai neturi. Diskutuojant apie šiuos pavyzdžius, mokiniai geriau supras draminę ironiją.