Istorijų kūrimas yra puikus būdas sutelkti dėmesį į literatūrinių konfliktų tipus.
Jei mokiniai sukuria siužetines knygas, kuriose parodomos įvairių tipų konfliktų priežastys ir pasekmės, stiprinamas analitinis mąstymas apie literatūros sąvokas. Paprašykite savo mokinių pasirinkti kiekvieno literatūrinio konflikto pavyzdį ir pavaizduoti juos naudodami siužetinės linijos kūrėją. Siužetinėje schemoje kiekvieno konflikto pavyzdys turėtų būti vaizduojamas kartu su scenos paaiškinimu ir kaip jis tinka konkrečiai konflikto kategorijai.
Pasakotojas konfliktuoja pats su savimi. Jis žino, kad buvo pripažintas kaltu, ir beveik kartais atrodo, kad sutinka su jo bausme. Tačiau tai netrukdo jam bandyti ištirti savo požemį ar pabėgti tiek iš švytuoklės, tiek iš duobės, o tai rodo, kad nepaisant tikrų žmonių reakcijų į tokius siaubus, jis taip pat žino, kad nėra vertas mirties.
Pasakotojas kovoja su elementais, kuriuos žmogus sugalvojo, tačiau vis tiek nekontroliuojamas. Pirmiausia jis turi išsiaiškinti, kaip ištrūkti iš švytuoklės. Būdamas lentoje, jo pirštus taip pat įkando žiurkės, kai jis bando jas atitraukti nuo mėsos. Pabėgęs iš švytuoklės, jis turi stengtis atsitraukti prie sienų, kurios stumia jį link duobės, kuri siūlo tik mirtį.
Pradžioje pasakotojas yra šioje kankinimo kameroje, nes buvo pripažintas kaltu Ispanijos inkvizicijos laikais. Nors jis nepaaiškina, kodėl buvo pripažintas kaltu, bendros kaltės nuosprendžių Ispanijos inkvizicijos metu priežastys buvo šios: slapta praktikuoti kitą religiją; erezija; atsisakymas konvertuoti; ir politinė opozicija monarchijai.
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Sukurti storyboard, kuris rodo bent tris formas literatūros konflikto "duobės ir švytuoklė".
Įtraukti mokinius pradėdami su atvirais klausimais apie pasakotojo iššūkius istorijoje. Skatinti ryšius tarp mokinių patirties ir konfliktų, su kuriais susiduria veikėjas, siekiant gilinti supratimą.
Paklauskite mokinių surasti pagrindinius momentus, kai pasakotojas susiduria su kliūtimis. Padėti jiems nuspręsti, ar kiekviena kliūtis yra vidinė, išorinė ar socialinė, ir kodėl.
Skatinkite mokinius citata arba nuoroda į specifinius ištraukas, kurios rodo kiekvieno konflikto tipą. Ši praktika stiprina skaitymo ir analitinį įgūdžių ugdymą.
Padalinkite klasę į mažas grupes, kiekvienai paskirdami konfliktų tipą. Leiskite grupėms pristatyti ir apginti, kodėl jų priskirtas konfliktas yra svarbiausias, remiantis detalėmis iš istorijos.
Paklauskite mokinių parašyti trumpą refleksiją apie tai, kaip supratimas apie konfliktą pagerina jų suvokimą apie istoriją. Šis žingsnis padeda mokiniams įsisavinti pamoką ir taikyti ją būsimuose skaitiniuose.
Pagrindinės literatūros konflikto rūšys "Duobė ir pendulis" yra Žmogus prieš save (pasakojėjo vidinis kovos procesas), Žmogus prieš gamtą (fizinis pavojus kameroje) ir Žmogus prieš visuomenę (spanų inkvizicijos neteisybė). Kiekvienas konfliktas kuria įtampą ir vysto istorijos temas.
Norint mokyti literatūros konfliktą su siužetų planais, leiskite mokiniams nustatyti pavyzdžius skirtingų konfliktų pasakojime, iliustruoti juos siužeto panelėse ir parašyti trumpus paaiškinimus. Šis vizualus būdas padeda mokiniams analizuoti konflikto tipus ir suprasti priežastį bei pasekmę siužete.
Pavyzdys Žmogus prieš save konflikto yra pasakojo kovos su baime ir neviltimi. Nepaisant mirties grėsmės, jis kovoja su savo mintimis ir atsisako pasiduoti viltį, nuolat ieškodamas būdų pabėgti ir išgyventi.
Konfliktas yra būtinas, nes jis kuria įtampą ir emocinį gilumą. Pasakojo kovos pabrėžia žmonių atsparumą ir inkvizicijos siaubus, todėl istorija tampa įdomi ir artima skaitytojams.
Paaiškinkite mokiniams, kad sukurtų siužetų planą su bent trimis panelėmis: kiekviena panelė turėtų vaizduoti kitokį konflikto tipą (pvz., Žmogus prieš save, Žmogus prieš gamtą, Žmogus prieš visuomenę), įtraukti vaizdinį sceną ir trumpą rašytinį paaiškinimą, paaiškinantį konfliktą ir jo reikšmę.