Istorijų kūrimas yra puikus būdas sutelkti dėmesį į literatūrinių konfliktų tipus. Jei mokiniai sukuria siužetines knygas, kuriose parodomos įvairių tipų konfliktų priežastys ir pasekmės, stiprinamas analitinis mąstymas apie literatūros sąvokas. Paprašykite savo mokinių pasirinkti kiekvieno literatūrinio konflikto pavyzdį ir pavaizduoti juos naudodami „Storyboard Creator“. Siužetinėje schemoje kiekvieno konflikto pavyzdys turėtų būti vaizduojamas kartu su scenos paaiškinimu ir kaip jis tinka konkrečiai konflikto kategorijai.
Frankenšteine daug konflikto kyla iš pasipiktinimo ir atmetimo, kurį pabaisa jaučia iš visuomenės. Skyris po skyriaus Frankenšteino pabaisa vis labiau nekenčia savo kūrėjo ir virsta žmogžudyste, kad išlaisvintų pyktį ir įvykdytų kerštą.
Kai tvarinių atmetimo ir kartėlio jausmai auga jo kūrėjo atžvilgiu, pabaisa panaudoja žmogžudystę, kad Frankenšteinas sumokėtų už tai, ką jis padarė.
Viktoras, įkūnijęs savo kūrybą, pažeidžia gamtos dėsnius. Kai jo prašoma pakartoti procesą, jis neigia pabaisą sunaikindamas pabaisos nuotaką.
Atmesta, nes jis yra bjaurus, visuomenė ištremia pabaisą ir jis tampa atstumtuoju.
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Sukurti storyboard, kuris rodo bent tris formas literatūros konfliktą Frankenšteinas.
Skatinkite mokinius pasirinkti šalią pagrindiniuose konfliktuose iš Frankenšteino ir ginčytis už savo požiūrį. Diskusijos padeda mokiniams analizuoti veikėjų motyvus ir lavinti kritinio mąstymo įgūdžius.
Pasirinkite dramatiškus momentus, atskleidžiančius skirtingus konflikto tipus, pavyzdžiui, Frankenšteino kovą su jo kūriniu ar monstrų kovą su visuomene. Tai padaro diskusiją įdomią ir pagrįstą novelės turiniu.
Padalinkite klasę į grupes, kiekviena atstovaujančią kitą veikėją ar požiūrį. Priskirkite vaidmenis kaip Viktoras Frankenšteinas, Monstras ar Visuomenė, siekiant skatinti empatiją ir gilinti supratimą.
Leiskite mokiniams surasti citatas ir scenas, kurios palaiko jų argumentus. Tekstinių įrodymų naudojimas stiprina argumentaciją ir užtikrina, kad diskusija būtų susijusi su Frankenšteinu.
Nustatykite aiškias taisykles dėl pasisakymo eiliškumo, prieštaravimų nagrinėjimo ir argumentų palaikymo. Tai skatina teigiamą aplinką, kurioje mokiniai pasitiki savo idėjomis ir gali išklausyti kitus.
Frankenešte apima kelis svarbius literatūrinių konfliktų tipus, įskaitant Personažas prieš Personažą (Viktoras Frensisenas prieš savo sukurtą būtybę), Personažas prieš Visuomenę (monstras yra atstumtas ir baiminamasi žmonių), ir Personažas prieš Gamta (Viktoras priešinasi gamtos dėsniams, kurdamas gyvybę). Suprasti šiuos konfliktus padeda studentams analizuoti gilesnes pasakojimo temas.
Norėdami mokyti literatūrinį konfliktą su siužeto lentelėmis, leiskite studentams nustatyti konfliktų pavyzdžių Frankenešte, pvz., žmogus prieš žmogų arba žmogus prieš visuomenę. Tuomet studentai vizualiai vaizduoja kiekvieno konflikto sceną ir priduria trumpus paaiškinimus, kurie stiprina tiek supratimą, tiek analitinius įgūdžius.
Pavyzdys apie Personažas prieš Visuomenę Frankenešte yra monstras, kuris yra atstumtas ir bijomas dėl savo išvaizdos. Šis atstumimas formuoja jo veiksmus ir jausmus, todėl jis yra pagrindinis konflikto elementas romane.
Nagrinėjant konfliktą Frankenešte, mokiniai geriau suvokia personažų motyvaciją, siužeto vystymą ir platesnes temas, tokias kaip izoliacija ir atsakomybė. Tai taip pat stiprina kritinį mąstymą ir literatūros analizės įgūdžius.
Kūrybinės strategijos apima siužeto lentelių kūrimą, vaidmenų žaidimą svarbiausiose scenose arba dienoraščių rašymą iš personažo perspektyvos. Šios veiklos padaro konflikto analizę Frankenešte įdomesnę ir prasmingesnę.