Konfliktas yra tada, kai asmuo ar grupė patiria pasipriešinimą norimo rezultato atžvilgiu. Skirtingų konfliktų scenarijų, turinčių įtakos vienam asmeniui, vizualizavimas gali būti efektyvus būdas mokytis. Studentai gali būti susipažinę su šiomis sąvokomis iš savo literatūros klasės, tačiau nežino, kad jos apima ir realų gyvenimą! Kaip įvadinę užduotį, paprašykite, kad studentai sukuria vorų žemėlapį, kuris apibūdina ir iliustruoja kiekvieno tipo konfliktus , su kuriais gali susidurti kažkas. Galite jiems pateikti žemiau pateiktą sąrašą arba paprašyti juos identifikuoti savarankiškai.
Individas turi vidinę kovą.
Asmuo ar grupė susiduria su kito asmens ar grupės ar žmonių pasipriešinimu ar pasipriešinimu.
Asmuo ar grupė priešinasi tradicijoms, kultūros normoms ar įstatymams.
Asmuo ar grupė susiduria su gamtos jėgų priešingumu.
Individualus ar grupinis veido atsparumas technologijoms.
Vieno asmens veiksmai ar ketinimai konfliktuoja su numatomais santykių rezultatais.
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Sukurkite siužetinę liniją, apibūdinančią ir iliustruojančią kiekvieno tipo konfliktus.
Vaidmenų žaidimas padeda mokiniams taikyti konfliktų valdymo strategijas realistiškai ir įdomiai. Žaisdami scenarijus, mokiniai įgyja pasitikėjimo ir praktikuoja pagarbų bendravimą.
Pasirinkite situacijas, kurios atitinka jūsų mokinių amžiaus grupę ir klasės dinamiką. Naudokite pavyzdžius iš mokyklos gyvenimo, pvz., grupinius projektus ar žaidimų aikštelės ginčus, kad veikla būtų prasmingesnė.
Skirkite mokinius kaip dalyvius, stebėtojus ar tarpininkus. Paaiškinkite pagarbios elgsenos taisykles ir priminkite, kad tikslas yra praktikuoti sprendimus, o ne laimėti ginčą.
Veskite scenarijų, įsikišdami kai reikia, kad paskatintumėte mokinius arba išlaikytumėte diskusiją. Sustokite kartais, kad aptartumėte pasirinkimus, emocijas ir galimus rezultatus.
Skatinkite mokinius pasidalinti, kurios strategijos veikė ir kaip jie jautėsi. Aptarkite, kaip šios metodikos gali padėti jiems spręsti konfliktus už klasės ribų.
Pagrindiniai konfliktų tipai, kuriuos turėtų žinoti mokiniai, yra: Asmuo prieš save (vidinė kova), Asmuo prieš asmenį (nesutarimas su kitais), Asmuo prieš visuomenę (konfliktas su socialiniais normomis), Asmuo prieš gamtą (kova su gamtos jėgomis), Asmuo prieš technologijas (problemos su technologijomis) ir Interesų konfliktas (kliūtys santykiuose).
Gydytojai gali pristatyti konfliktų valdymą, leidžiant mokiniams sukurti voratinklį arba siužetą, kuris apibrėžia ir iliustruoja kiekvieno konflikto tipą. Tai padeda mokiniams vizualizuoti situacijas ir jas susieti su realybe, ne tik su literatūra.
Asmuo prieš save apima asmens vidinę kovą ar sprendimų priėmimą, o Asmuo prieš asmenį yra išorinis konfliktas su kitu asmeniu ar grupe. Abu iššūkiai verčia asmenį, tačiau skiriasi savo pobūdžiu.
Atpažinti skirtingus konfliktų tipus padeda mokiniams suprasti situacijas literatūroje ir gyvenime, gerina problemų sprendimo įgūdžius ir rengia juos efektyviam konfliktų sprendimui mokykloje ir už jos ribų.
Paprastas užsiėmimas yra leisti mokiniams sukurti vizualų žodyną arba siužetą, apibrėžiantį, aprašantį ir iliustruojantį kiekvieno konflikto tipą naudojant scenas ir veikėjus. Tai įtraukia mokinius ir stiprina supratimą.