Vykdydami šią veiklą, studentai turės mąstyti kaip istorikas ir įsigyti dokumentą. Naudingas patarimas prieš pradedant šią veiklą yra surengti klasės diskusiją, kurios pagrindinis objektas yra šis klausimas „Kaip istorikai atskleidžia praeitį?“. Ši diskusija leis studentams pasidalyti daugybe nuomonių, kurios paprastai bus tokios, kad studentas paminės dokumentą, artefaktą, kalba, nuotrauka ir kt.
Naudodamiesi vorų žemėlapiu, studentai pateiks penkis esminius istorinius klausimus į dokumentą ir parodys supratimą apie jo svarbą . Studentai turėtų pasirinkti istorinį dokumentą ar kalbą, kuri bus vizualinė priemonė abstrakčiams jų rašytiniams atsakymams. Šis uždavinys yra skirtas tam, kad studentai pagalvotų apie klausimus, kuriuos istorikams būtina užduoti prieš pradedant istorinį tyrimą. Kiekvieną klausimą studentai turi aprašyti, kodėl, jų manymu, šiuos klausimus svarbu užduoti. Klausimai, kurie turėtų būti naudojami šiai veiklai:
(Šias instrukcijas galima visiškai tinkinti. Spustelėję „Kopijuoti veiklą“, atnaujinkite užduoties skirtuke Redaguoti esančias instrukcijas.)
Mokinio instrukcijos
Sukurkite vorų žemėlapį, kuriame būtų nurodyta klausimų, kuriuos reikia užduoti renkantis dokumentą, svarba.
Versti mokinius vertinti šaltinio patikimumą ugdo Kritinio mąstymo įgūdžius ir paruošia juos gilintis į analizę. Naudokite realius pavyzdžius, kad šis įgūdis būtų įdomus ir aktualus.
Pradėkite nuo kasdieninių šaltinių, tokių kaip naujienų straipsniai, socialinės žiniasklaidos įrašai ar vadovėliai. Paklauskite mokinių, kuriuos jie pasitiki ir kodėl, padedant jiems susieti patikimumą su kasdieniu gyvenimu.
Parodykite dokumentą ir garsiai pasvarstykite, tikrindami autoriaus šališkumą, sukūrimo datą ir tikslo paskirtį. Pažymėkite raudonas vėliavas ir patikimas ypatybes, padarydami savo procesą skaidrų.
Paruoškite mišinį patikimų ir abejotinų dokumentų. Leiskite mokiniams kartu ieškoti šališkumų, trūkstamos informacijos ar patvirtinančių detalių, o tada pasidalinti savo samprotavimais su klase.
Sukurkite patikimumo patikros sąrašą su klausimais, pvz.: Kas yra autoriaus? Ar yra šališkumo įrodymų? Ar faktai gali būti patvirtinti? Paskelbkite jį klasėje arba įtraukite į mokinių užrašus ateičiai.
Šaltinio nustatymas reiškia išnagrinėti, iš kur jis kilo, kas jį sukūrė ir kokiame kontekste jis buvo sukurtas. Klasyje tai padeda mokiniams mąstyti kaip istorikams, klausiant apie dokumento kilmę, tikslą ir patikimumą prieš darant išvadas.
Norint padėti mokiniams analizuoti pirminius ir antrinius šaltinius, naudokite vadovaujamuosius klausimus, tokius kaip kas, ką, kada, kur ir kodėl. Skatinkite juos kurti vaizdines priemones, pavyzdžiui, voratinklį, ir aptarti istorinį kontekstą, autoriaus požiūrį bei priežastis, kodėl dokumentas buvo sukurtas.
Penki pagrindiniai klausimai yra: Kas sukūrė dokumentą? Ką tuo metu vyko? Kada jis buvo sukurtas? Kur jis buvo sukurtas? Kodėl jis buvo sukurtas? Šie klausimai padeda mokiniams kritiškai įvertinti šaltinius.
Voratinklio schema yra grafinė organizatorius, leidžiantis mokiniams vizualiai išskirstyti svarbiausius klausimus apie dokumentą. Nubrėždami, kas, ką, kada, kur ir kodėl, mokiniai geriau supranta istorinės medžiagos reikšmę ir kontekstą.
Supratimas apie kontekstą padeda mokiniams suprasti, kodėl dokumentas buvo sukurtas, kas turėjo įtakos jo turiniui ir kaip patikimas jis gali būti. Šis kritinio mąstymo įgūdis yra būtinas tikram istorinės analizės procesui ir klaidų išvengimui.