Kritinis mąstymas – tai aktyvus informacijos rinkimo ir analizės procesas, siekiant susidaryti nuomonę ar sprendimą . Kritinis mąstymas neapsiriboja tam tikra dalykine sritimi ar klasės lygiu, o bendru gebėjimu mąstyti aiškiai ir racionaliai. Mažiems vaikams svarbu gebėjimas spręsti problemas ir metodiškai mąstyti, todėl šių įgūdžių juos reikia mokyti specialiai.
Yra daug skirtingų interpretacijų, kas yra kritinio mąstymo įgūdžiai. Studentams svarbiausi kritinio mąstymo įgūdžiai: analizė, bendravimas, kūrybiškumas, atvirumas ir problemų sprendimas . Sutelkdami dėmesį į kiekvieną iš jų, mokiniai galės geriau įsitraukti į turinį tiek klasėje, tiek savo gyvenime.
Svarbi kritinio mąstymo dalis yra kažko nagrinėjimas ir analizavimas. Tai gali būti rašytinis tekstas, faktiniai duomenys arba pateikta problema. Kai kurie analizės būdai apima tyrinėjimą, klausimų uždavimą, aiškinimą ir modelių pastebėjimą.
Dažnai mokiniai dalijasi savo mintimis ir išvadomis su grupe ar partneriu ir turi tam tikru būdu bendradarbiauti. Gebėjimas dirbti su kitais ir veiksmingai bendrauti yra esminis kritinio mąstymo elementas. Kai kurie to pavyzdžiai yra aktyvus klausymasis, pristatymas ir paaiškinimas.
Kitas svarbus kritinio mąstytojo įgūdis yra novatoriškumas ir kūrybiškumas; Svarbu nebijoti mąstyti atvirai, išbandyti kažką kitokio ir žiūrėti į viską iš visų pusių. Kai kurie to pavyzdžiai yra išvadų darymas, sąsajų kūrimas, numatymas, įsivaizdavimas ir smalsumo suvokimas.
Kritinis mąstytojas yra tas, kuris sugeba mąstyti be sprendimo, šališkumo ar prielaidų. Svarbu tiesiog atkreipti dėmesį į pačią informaciją ir aiškiu protu daryti išvadas. Kai kurie to pavyzdžiai yra įvairovė, objektyvumas, įtraukumas ir sąžiningumas.
Bene svarbiausias kritinio mąstytojo įgūdis – gebėjimas spręsti problemas. Problemų sprendimas apima problemos supratimą, sprendimo sugalvojimą ir įgyvendinimą bei savo plano rezultatų įvertinimą. Geras problemų sprendėjas priima sprendimus, išsiaiškina, atkreipia dėmesį į smulkmenas ir vertina.
Kai mokiniai geba kritiškai mąstyti, jie tampa labiau motyvuoti ir nori mokytis klasėje. Kritiški mąstytojai ne tik mąsto racionaliai, bet ir analizuoja bei vertina ir yra labiau linkę mąstyti protingai, racionaliai ir empatiškai. Štai keletas strategijų, padėsiančių ugdyti kritinius mąstytojus jūsų klasėje.
Kritinis mąstymas yra toks svarbus, nes jis leidžia mums vadovautis disciplina ir logika sprendžiant problemas tiek mokykloje, tiek gyvenime. Vaikystėje išmokę kritiškai mąstyti, mokiniai galės suprasti, kaip viskas vyksta pasaulyje, ir visą gyvenimą sugalvoti kūrybingų ir protingų idėjų bei sprendimų. Vaikams augant ir susiduriant su realaus pasaulio iššūkiais, tokiais kaip bendraamžių spaudimas ir svarbių sprendimų priėmimas, jų gebėjimas kritiškai mąstyti pravers.
Puikus būdas mokiniams praktikuoti savo kritinio mąstymo įgūdžius – kurti siužetus, iliustruojančius šiuos įgūdžius realiame gyvenime. Leisdami studentams kurti kritinio mąstymo proceso ar asmeninių situacijų iliustracijas, jie bus kūrybingi ir linksmi! Tai taip pat suteikia jiems saugią erdvę ištirti tam tikrus scenarijus, kol jie gali su jais susidurti realiame gyvenime.
Mokytojai gali kurti scenarijus, apimančius sprendimus, kuriuos turės priimti mokiniai. Jie taip pat gali paprašyti mokinių sugalvoti savo scenarijus arba naudoti dabartinius įvykius ir prieš kurdami diskutuoti klasėje.
Po diskusijos ar pamokos apie kritinį mąstymą ir atsakingą sprendimų priėmimą mokytojai gali paprašyti mokinių atlikti šią veiklą:
Paaiškinkite, kaip svarbu kritiškai įvertinti šaltinius ir informaciją, siekiant nustatyti patikimumą, šališkumą ir patikimumą. Apibrėžkite pagrindinius terminus, tokius kaip patikimumas, šališkumas ir pirminiai / antriniai šaltiniai.
Išmokykite studentus šaltiniams įvertinti kriterijų, tokių kaip autoritetas, tikslumas, objektyvumas, valiuta ir tinkamumas. Pateikite pavyzdžius ir modeliuokite šaltinių vertinimo procesą pagal kriterijus.
Supažindinkite mokinius su įvairių tipų šaltiniais, įskaitant knygas, straipsnius, svetaines ir daugialypės terpės priemones. Aptarkite kiekvieno šaltinio tipo privalumus ir trūkumus patikimumo ir šališkumo požiūriu.
Suteikite studentams praktikos užsiėmimus, kuriuose jie įvertintų skirtingus šaltinius pagal išmoktus kriterijus. Siūlykite gaires ir atsiliepimus, kai studentai analizuoja ir priima sprendimus apie šaltinių patikimumą ir tinkamumą.
Įgalinkite studentus savarankiškai vertinti šaltinius, skirdami mokslinių tyrimų projektus arba apklausomis pagrįstą veiklą. Padėkite studentams pasirinkti ir naudoti patikimus šaltinius, pagrindžiančius jų tyrimus ar argumentus.
Kritinis mąstymas yra aktyvus informacijos rinkimo ir analizės procesas, siekiant susidaryti nuomonę ar sprendimą.
Labai svarbu mokyti mažus vaikus kritinio mąstymo įgūdžių, nes tai leidžia jiems tapti efektyviais problemų sprendėjais ir mąstyti logiškiau bei sistemingiau. Anksti ugdydami šiuos įgūdžius, vaikai ugdo gebėjimą analizuoti ir vertinti informaciją, priimti pagrįstus sprendimus ir taikyti kritinį mąstymą visose savo gyvenimo srityse.
Svarbiausi studentų kritinio mąstymo įgūdžiai yra analizė, bendravimas, kūrybiškumas, atvirumas ir problemų sprendimas.
Mokytojai gali padėti ugdyti kritinio mąstymo įgūdžius klasėje, naudodami tokias strategijas kaip klausinėjimas, mokinių vedamos diskusijos, tyrimais pagrįstas mokymasis, bendradarbiavimas ir probleminis mokymasis.
30 dienų pinigų grąžinimo garantija Tik nauji klientai Visa kaina po įvadinio pasiūlymo
